Pasak „Reuters“, kurių klausimo ir informacijos premjerė nenorėjo komentuoti, „prekyba per Lietuvą į Rusijos eksklavą Kaliningradą gali normalizuotis per kelias dienas“. Anot „Reuters“ šaltinių, „Europos pareigūnai siekia kompromisinio susitarimo su Lietuva, norima sušvelninti ginčą su Maskva“.
Kaliningradas, besiribojantis su Europos Sąjungos valstybėmis ir daugiausiai krovinių vežantis geležinkeliais ir keliais per Lietuvą, nuo birželio 17 d. dėl Briuselio įvestų sankcijų buvo atkirstas nuo dalies krovinių vežimo iš žemyninės Rusijos.
Kaip teigia „Reuters“: „Europos pareigūnai derasi dėl teritorijos atleidimo nuo sankcijų, kurios iki šiol smogė pramoninėms prekėms, tokioms kaip plienas, o tai atveria kelią susitarimui liepos pradžioje, jei ES narė Lietuva atsisakys savo sąlygų“. Tai agentūrai sakė ES pareigūnai, nenorėję būti įvardyti.
Premjerė savo ruožtu viešai tikina, kad tranzitas su visais šiuo metu taikomais apribojimais ir toliau bus taikomas, o daugiau apribojimų atsiras po kelių dienų.
„Taip, kaip dabar įgyvendina tas sankcijas, kurios įsigaliojo nuo birželio pradžios. <...> Apie tai yra pranešta klientams, LG paraiškos dėl pervežimo įmonei buvo pateiktos praeitą savaitę. Nes tokia tvarka, paraiškos turi būti pateikiamos iš anksto ir arba patvirtinamos arba atmetamos. Pervežėjai yra informuoti, kad nuo liepos 10 dienos įsigalioja tam tikros reglamento nuostatos dėl sankcijų, kad tiesiog užtikrintų, kad tas krovinys po tos datos nebūtų kraunamas. <...>
Rusijos reakcijų galima tikėtis įvairių ir net ne reakcijų, o veiksmų be jokio preteksto. Kuo daugiau apie tai diskutuojame, tuo patogiau tai pačiai Rusijai, nes jai didelių pretekstų kažką organizuoti tikrai nereikia. Stebite viešą erdvę, matote, kad kibernetinės atakos prasidėjo Norvegijoje, nes Norvegija įgyvendindama sankcijas atliko tam tikrus veiksmus“, – sakė premjerė.
Liksime vieni?
Kaip TV3 žinios skelbė anksčiau, Europos Komisijai linkstant netaikyti pervežimams į Kaliningradą ES sankcijų, o Lietuvos politikų gali laukti dilema – ar susitaikyti su Briuselio biurokratų sprendimu, ar veltis į mūšį? Tuo pačiu tai reikštų, kad tektų ginčytis ir su tais, kuriems pavojaus dieną skambintume pirmiausia – Berlynu ir Vašingtonu. Todėl vieni mūsų politikai sako, kad Europos Komisijai derėtų paklusti, bet yra ir tokių, kurie skatina nepasiduoti ir prireikus, klausimą iškelti į dar aukštesnį lygį.
Vilniaus koridoriuose sklando žinios, kad neprovokuoti Kremliaus ir sukurti išimtį dėl Kaliningrado nori šalys, kurių karių šiuo metu Lietuvoje yra daugiausia – Jungtinės Valstijos ir Vokietija. Tad jeigu Komisijos išaiškinimas bus naudingas Kremliui, ką darys Lietuva?
„Šiuo atveju Lietuva nei gali kažką pakeisti, gali tik acceptuoti tas sąlygas, kurios bus išaiškintos. Mes esame tik vienas balsas tarpe kitų balsų. Ir jeigu mano EK, kad šioje vietoje turi būti padaryta išimtis, nes tai yra ne eksportas, o vidinis šalies pervežimas, Lietuva čia nelabai ką galės padaryti“, – sakė Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
„Ar mes galime imtis kažkokių veiksmų? Kvestionuoti pačią išvadą, kad ir kokia ji bus? — Aš tikiu, kad tikrai galima. — O kokiais būdais? Kur kelti, į EVT, rinktis iš naujo svarstyti? Kaip tai atrodytų? — Šią dieną man sunku atsakyti, bet tikrai tikiu, kad diskusijos bus tiek ir užsienio reikalų komitete, tiek ir Europos reikalų komitete“, – kalbėjo užsienio reikalų komiteto narys Marius Matijošaitis.
