„Šiandien buvo priimtas prognozuotas sprendimas, apie kurį jau ne pirmą dieną kalbėjome – dėl privalomo kaukių dėvėjimo grąžinimo“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, iš statistikos matyti, kad atvejų skaičius gana sparčiai auga. Pasak jos, didžiausią poveikį atvejų skaičiui daro pačių žmonių elgesys ir gebėjimas saugoti save ir kitus.
„Gaila, kad daliai žmonių tai atrodo neatrodo pakankamai svarbu ir rekomendacija, kuri galiojo visą laiką, daugeliu atveju yra ignoruojama. Dabar ji yra nustatyta, nuo penktadienio įsigalios kaip prievolė, su atitinkama atsakomybe“, – sakė I. Šimonytė.
„Kitų kažkokių pakeitimų Vyriausybė tikrai dabar nėra nusiteikusi daryti ir pagrindinė strategija ir toliau yra įtikinti skiepytis tuos, kurie iki šiol nusprendė nesiskiepyti, ypač – vyresnio amžiaus žmones, kuriems kyla didžiausia rizika mirti ir kurių po keletą kiekvieną dieną, deja, bet netenkame. Absoliuti dauguma žmonių būna neskiepytų.
Būna ir skiepytų žmonių, tai yra faktas, bet paprastai yra labai paaiškinamos priežastys, kodėl taip atsitinka. Tai ir gretutinės ligos, kažkokios kitos organizmo būklės, dėl kurių imunitetas nebūna susidaręs. Vis tiek, vertinant mirtingumo pavojų ir riziką, skiepijimas yra vienintelis atsakymas šitai problemai. Tuo keliu toliau su savivaldybėmis ir medikais judėsime“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Rekomendacija dirbti iš namų – primygtinė, dėl kaukių pradinukams apsispręs vėliau
Vyriausybės vadovė teigė, kad ministrų kabineto nutarime nurodyta rekomendacija dirbti nuotoliniu būdu yra, I. Šimonytės žodžiais, „labai primygtinė“. I. Šimonytė taip pat paaiškino, kaip nauja tvarka dėl kaukių turės būti įgyvendinama darbo vietose ir mokymo įstaigose.
„Natūralu, kad žmonių kontaktai ir darbo kolektyvuose, ir per ugdymo įstaigas, deja, yra vienas iš tokių pagrindinių kelių, kaip plinta virusas. Darbo kolektyvuose kaukių dėvėjimas bus privalomas tais atvejais, kai žmonės dirbs fiziniame kontakte ir bus uždaroje patalpoje.
Dėl pradinių mokyklų diskusija šiandien buvo. Mokyklose kaukės yra privalomos, jos nėra privalomos tik pradinukams. Dėl pradinukų sutarėme taip, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija dar pakontaktuos ir padiskutuos su epidemiologais ir švietimo bendruomene. Jeigu toks sprendimas būtų tinkamas, būtų sutarta dėl tokio sprendimo, tam nereikia Vyriausybės nutarimo, tai yra operacijų vadovo sprendimas“, – sakė I. Šimonytė.
Šimonytė: jei padėtis blogės, sprendimai bus tokie, kad reikės nurimti kelioms savaitėms
Premjerė sakė, kad svarstant būsimas kovos su pandemija priemones, būtina apsibrėžti, kokie epidemiologiniai rodikliai yra svarbiausi.
„Man asmeniškai svarbiausi du rodikliai. Pirmas rodiklis – ligoninių užimtumas. Padėtis ligoninėse kelia rūpestį. Tie žmonės, kurie yra nusiteikę rizikuoti, lengvai persirgti, kaip jie patys įsivaizduoja, neretai tose ligoninės lovose atsiranda. Turėtų labai gerai pagalvoti, kuo rizikuoja“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak jos, situacija ligoninėse šiuo metu „nėra maloni“.
„Taip pat problema yra mirtingumas, ypač vyresnio amžiaus žmonių, kurių populiacijoje nepaskiepytų arba neimunizuotų žmonių turime, deja, bet turbūt vieną iš didžiausių dalių. Ir toliau esame nusiteikę padaryti tai, kas objektyviai įmanoma – kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių pasiskiepytų.
Bet, vis dėlto, reikia labiausiai stebėti situaciją ligoninėse. Jei klostytųsi padėtis tokia, kad ligoninių ir sveikatos sistema negalėtų funkcionuoti, tai, žinoma, sprendimai bus tokie, kad reikės nurimti kelioms savaitėms. Bet labai tikiuosi, kad to pavyks išvengti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Vaikų skiepijimas ne toks greitas, koks galėtų būti, bet progresas yra
Premjerė sako, jog nors vaikai nuo koronaviruso skiepijasi ne taip sparčiai, kaip galėtų, šioje srityje matomas progresas.
„Jie skiepijami trumpesnį laiką ir tikrai negalima sakyti, kad toje grupėje nėra jokio progreso. Nėra toks greitas, koks jis galėtų būti, mano nuomone, bet vis dėlto jis vyksta ir daugiau tėvų, ypatingai grįžus vaikams į mokyklas, tą sprendimą priėmė“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjerė.
Dėl to, pasak jos, skatinant skiepytis pirmiausia dėmesys skiriamas toms amžiaus grupėms, kurioje pavojus yra didžiausias – vyriausius šalies gyventojus.
Statistikos departamento duomenimis, tarp 12-15 metų vaikų šiuo metu pasiskiepijusių yra 28,5 proc.
Jaunesni vaikai kol kas nėra skiepijami, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog sprendimai dėl to Europos Sąjungoje gali būti priimti dar šiemet.
„Kol kas nėra nė vienas gamintojas registravęs vakcinos jaunesniems asmenims negu 12 metų, bet žinome, kad „Pfizer“ gamintojas prieš kelias savaites pasidalijo informacija, kad jau baigė tyrimus 5-11 metų asmenų grupėje“, – anksčiau trečiadienį nuotolinėje diskusijoje dėl vaikų skiepijimo sakė Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas Lukas Galkus.
Pasak jo, vaikams buvo skiriama vakcina su mažiau veikliosios medžiagos.
„Jie planuoja spalio mėnesio pradžioje pateikti duomenis vertinimui Europos vaistų agentūrai ir agentūra planuoja per mėnesį įvertinti tuos duomenis ir priimti sprendimą, ar registruoti dabartinę vakciną jaunesniems asmenims, ar ne“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas.
Spaudos konferencija po Vyriausybės posėdžio:
Nutarimu taip pat rekomenduojama viešiesiems, tiek privatiems juridiniams asmenims darbą organizuoti nuotoliniu būdu.
Naujoji tvarka įsigalios nuo šio penktadienio – spalio 1 d.
Nutarime rašoma, kad tokie siūlymai teikiami atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje sparčiai plinta koronaviruso delta atmaina, o epidemiologinė situacija Lietuvoje išlieka nepalanki.
2021 m. rugsėjo 28 d. duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai per dieną registruojama 1360 atvejų, 14 dienų sergamumo rodiklis yra 634,7 atvejai 100 tūkst. gyventojų. COVID-19 lovų užimtumas asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2021 m. rugsėjo 28 d. duomenimis šiuo metu siekia 1162 lovų, iš jų 121 reanimacijos ir intensyvios terapijos būtina imtis papildomų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo valdymo priemonių.
Šiuo metu Lietuvoje imunitetą nuo COVID-19 turi (paskiepyti ar persirgę) 67,7 procentai gyventojų, tačiau imunizuotų asmenų skaičius vis dar nepakankamas viruso plitimui valdyti.
Antradienį žurnalistams komentuodama šį siūlymą premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad tam pakaks ekstremalios situacijos režimo.
Anksčiau buvo svarstyta, kad rekomendaciją patalpose dėvėti kaukes pakeičiant į reikalavimą, gali tekti vėl įvesti karantino režimą.
„Ekstremalios situacijos reglamentavime bus tie pakeitimai padaryti ir bus praplėstas reikalavimų sąrašas dėl kaukių dėvėjimo uždarose patalpose“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Privalomas kaukes valdžia planuoja grąžinti blogėjant epidemiologinei situacijai. Dabar turintiesiems galimybių pasą kaukių dėvėjimas yra rekomenduojamas.
Lietuva praėjusią savaitę įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną.
Lietuvoje – atvejų šuolis: fiksuoti 1847 susirgimai, dar 14 mirčių
Praėjusią parą nustatyti 1847 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Pilnai paskiepytas buvo tik vienas iš praėjusią parą mirusių žmonių. 2722 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6,9 tūkst. žmonių.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1171 – šis skaičius per parą beveik nekito, 129 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 16,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 137 žmonės – panašiai kaip ir ankstesnę parą.
85 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 979 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą mirė penki vyresni nei 80-ies metų žmonės, keturi vyresni nei 70-ies, trys, kuriems buvo per 90-imt, taip pat po vieną vyresnį nei 50-ies ir 60-ies metų žmogų. Pilnai paskiepytas iš jų buvo tik vienas iš mirusių 90-mečių.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 4965 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 104. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9842 mirtys.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1 mln. 742 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuoti – 1 mln. 609 tūkst.
Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 1251 žmonės, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta per 24,6 tūkst. žmonių.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 62,3 proc. gyventojų. Tarp suaugusiųjų pasiskiepiję yra 72,8 proc. gyventojų, o tarp visų žmonių nuo 12 metų, galinčių vakcinuotis – 70,5 proc.
Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12-15 metų vaikų – 28,5 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų per 80 metų pasiskiepiję 64,8 proc.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5 mln. vakcinos dozių, skiepijimui sunaudota beveik 3,2 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra daugiau kaip 1,8 mln. dozių.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 656,3 ir per parą paaugo dviem dešimtimis punktų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis pakilo iki 7,2 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo beveik 329,9 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga beveik 15,7 – maždaug 700 mažiau nei ankstesnę parą.
realiai už neveikimą.. Tai kokia čia rekomendacija, gal kiemsargiai, šiukšlevežiai ir kiti irgi tegu dirba iš namų. Matosi , kad visiškas chaosas darosi Lietuvoje
Nes būtų mes pasitarėm ir aš nusorendžiau, o rytoj gal persigalvojau, o poryt vėl tas pats...
Grįžk tu Šimonyte geriau į buhalteriją...