„Įvairias priemones reikia svarstyti, dabar, matyt, situacija nepanaši į tai, ką turėjome prieš keliolika metų, kai labai sparčiai augo būsto paklausa, bet pirmiausia banko kredito sąskaita. Dabar labiau finansuojama įsigijimu nuosavomis lėšomis“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.
Pasak jos, šiuo metu pinigų pasaulyje yra daug – tiek centriniai bankai, tiek vyriausybės per pandemiją ėmėsi gana agresyvios skatinimo politikos – tiek fiskalinės, tiek monetarinės.
„Būtų labai keista, jei nematytume to poveikio nekilnojamojo turto, kitose šalyse – ir akcijų kainose“, – sakė premjerė.
„Ar yra reikalingi sprendimai reguliaciniai ir koks būtų jų praktinis poveikis, diskutuosime su Lietuvos banku, bet neteko dar nagrinėti konkrečiai, ko Lietuvos bankas tikėtų iš tokio pasiūlymo, todėl plačiau komentuoti nenorėčiau“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė taip pat teigė, kad naujas NT mokestis neturėtų būti „proginis“, Premjerės manymu, pagrindinė tokio mokesčio funkcija būtų fiskalinė – jis galėtų būti skirtas savivaldybių infrastruktūrai kurti.
„Nereikia žiūrėti į NT mokestį, kad štai kyla NT kainos, tai įsiveskim NT mokestį ir išsispręsime visas problemas. Man atrodo, reikia žiūrėti iš kito taško: infrastruktūros kūrimas, naujo turto atsiradimas kelia tam tikrus poreikius savivaldai, kuri turi užtikrinti papildomą infrastruktūrą, papildomas paslaugas to turto savininkams, todėl toks mokestis kaip savivaldybių tam tikras savarankiškas pajamų šaltinis, tikrai, manau, Lietuvoje anksčiau ar vėliau atsiras“, – sakė ji.
„Taip, prevencijai jis bus įskaičiuotas į turto kainas ir veiks kaip tam tikra neigiama paskata galbūt papildomo turto nekaupti, tačiau “, – pridūrė premjerė.
Lietuvos bankas siūlo nuo 2022 metų sausio nuo 15 iki 30 proc. didinti pradinį įnašą antrai būsto paskolai, o nuo liepos – kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.
