„Neprisimenu prezidento jokios pagalbos palaikant mokesčių reformą. Pats prezidentas savo pasisakyme prieštaravimų neišvengė, kas, matyt, irgi yra įprasta. Viena vertus tarsi sakė, kad verslo liudijimų pokyčių Seimas nepriėmė ir tai yra labai gerai, kita vertus kalbėjo apie tai, kad pajamos turi būti apmokestinamos pagal tai, kiek jų yra gaunama“, – antradienį Seime žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė.
„Verslo liudijimų reguliavime yra sričių, kur efektyvus mokesčio tarifas yra maždaug 1,5 proc., tai labai neteisinga lyginant su kitais mokesčių mokėtojais, dirbančiais pagal darbo sutartį ar tais, kurie įregistravę individualią veiklą ne su verslo liudijimu“, – tikino ji.
I. Šimonytė aiškino, kad esant poreikiui, „anksčiau ar vėliau“ dėl mokestinės pertvarkos bus sutarta. Taip pat, jos teigimu, dabartinis ministrų kabinetas nuveikė nemažai darbų, tad „reikia šiek tiek palikti“ ir būsimoms vyriausybėms.
„Jeigu visi nuoširdžiai ieškos teisingesnės mokesčių sistemos, tai anksčiau ar vėliau susitars. Pagrindas tam yra, įstatymai Seime įregistruoti, niekas jų neužkasė, ant jų niekas paminklo nepastatė, jeigu tik bus valios klausimus svarstyti, tai galės daryti ir būsimas Seimas“, – teigė premjerė.
„Suprantu lūkestį, kad visus darbus nuveiktų ši Vyriausybė, jai pavyko nuveikti nemažai darbų, bet ir kitoms vyriausybėms darbų šiek tiek reikia palikti“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė metinį pranešimą. Tai buvo penktasis parlamentui ir visuomenei skirtas valstybės vadovo pranešimas. Šįsyk G. Nausėda kreipėsi į politikus jau užsitikrinęs antrąją kadenciją šalies vadovo poste.
Šįmet savo kalboje prezidentas daugiausiai dėmesio skyrė ekonominės ir socialinės politikos klausimams. G. Nausėda pabrėžė – „negalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos“.
Prezidentas teigė, jog kalbant apie pokyčius pensijų sistemoje jam teko „ne kartą ginti valdančiąją daugumą nuo jos pačios sprendimų“ bei apgailestavo, jog dešiniųjų Vyriausybė palaidojo mokesčių reformą.
Praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma – paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors praėjusių metų birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais. Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
