„Pagrindinis klausimas, kuris reikalingas atsakyti, dėl to diskusija tebevyksta: kokia bus sudėtis žmonių, kurie atvyks, paprastai kalbant – kiek bus žmonių su šeimomis ir su vaikais, kurie norės čia atsikraustyti“, – žurnalistams Seime sakė ministrė pirmininkė.
„Bandyti pirštu į debesis ir spėlioti, kiek mums reikia vietų mokyklose, darželiuose, mes neturime galimybių, tą mums turi pasakyti mūsų partneriai. Kai mes maždaug turėsime parametrus tų žmonių šeiminės padėties, tikrai manau, kad visus šituos klausimus išspręsime“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė: nutekinta informacija apie Lietuvos nepasirengimą „nieko neparodo“
I. Šimonytė teigė, kad vokiečių leidinio „Der Spiegel“ paviešinta nutekinta informacija, jog brigados dislokavimas Vilniui kelia didelius finansinius iššūkius, „nieko neparodo“.
I. Šimonytės teigimu, karinei infrastruktūrai Lietuvos suplanuotos lėšos „yra gerokai didesnės už bet kokią įsivaizduojamą civilinę infrastruktūrą, kuri galėtų būti reikalinga žmonėms, atvykusiems su šeimomis“.
„Tiesą sakant, neaišku, iš kurio ji (nutekinta informacija – BNS) laikotarpio, kokio autentiškumo. Tikrai galiu patvirtinti, kad diskusijos dėl civilinės infrastruktūros buvo ir jos tęsiasi, bet jos tęsiasi ne taip, kaip ten yra pavaizduota ir ne todėl, kaip ten yra pavaizduota“, – kalbėjo ji.
Anot „Der Spiegel“, Vokietijos ambasados Lietuvoje diplomatų susirašinėjimuose teigiama, kad Lietuva yra įsitikinusi, jog jai mokėti teks tik už karinę infrastruktūrą ir tik proporcingai prisidėti prie Vokietijos kariuomenės apgyvendinimo išlaidų.
Anot diplomatų, Vilnius nesijaučia atsakingas už mokyklų ir darželių statybą karių šeimoms.
Ši informacija paskelbta Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrams pirmadienį pasirašius brigados dislokavimo planą. Lietuvoje planuojama dislokuoti apie 5 tūkst. vokiečių karių.
Jame, be kitų dalykų, pabrėžiama, kad kaštų pasidalijimas dislokuojant vienetą bus sutartas ir išsamiai išdėstytas „techniniuose susitarimuose, kurie bus parengti 2024 metais“.
A. Anušauskas: dėl išlaidų bus tariamasi
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako nesureikšminantis vokiečių leidinio „Der Spiegel“ paviešintos nutekintos informacijos, jog brigados dislokavimas Vilniui kelia didelius finansinius iššūkius.
Pasak jo, Lietuva ir Vokietija dėl išlaidų dar tariasi, jos bus detalizuojamos vėliau.
„Techniniuose susitarimuose viskas bus detalizuojama“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė krašto apsaugos ministras.
„Galim pasakyti, kiek išleidžiam infrastruktūrai, Rūdninkų poligonui, tačiau visas kitas išlaidas, summa summarum, mums dar reikės skaičiuoti“, – pridūrė jis.
Anot ministro, KAM atvirai kalba ir viską daro „pasitikėdami vieni kitais, ne užkulisiuose“.
Kalbėdamas apie reikalingą tvarų finansavimą gynybai, vokiečių karių priėmimui, ministras siūlė kreiptis į Finansų ministeriją.
„Aš sakau, kad reikalingas tvarus finansavimas – kad nebūtinai turi būti skolintos lėšos, taip, tai yra, mokestinės lėšos, biudžetinės lėšos“, – sakė politikas.
Planas: visa vokiečių brigada persikels iki 2027-ųjų, šeimoms – ir darželiai, mokyklos
Pasirašytame susitarime numatyta, kad 2025–2026 metais vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas į Lietuvą.
„2027-aisiais Vokietijos brigada Lietuvoje turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą. Tai reiškia, kad visi brigados vienetai bus šalyje pilnai sukomplektuoti ir aprūpinti bei pasirengę vykdyti nustatytas užduotis“, – sakė A. Anušauskas.
Brigados perkėlimą į šalį jis vadino visos valstybės projektu.
Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus. Berlynas iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos.
„Bundesveras niekada dar nėra dislokavęs nuolatiniam buvimui tiek daug karių. Tai bus naujovė. Čia bus tikrai didelė brigada“, – žurnalistams sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Apie 5 tūkst. vokiečių karių į Lietuvą turėtų atvykti iki 2027-ųjų pabaigos. Pagrindinis karių dislokavimas turėtų vykti 2025–2026 metais.
Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.
