Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis viešai pasakė, kad po Vyriausybės atsistatydinimo įmanomas variantas, kad bus „naujas-senas premjeras“, taip leisdamas suprasti, kad kalba apie I. Šimonytę.
„Kam čia tuos hipotetinius scenarijus nagrinėti. Kol kas aš einu šias pareigas, einu pareigas ne kažkokiam laikinam statuse, nors girdėjau, kad kažkas inicijuos nepasitikėjimą Vyriausybe. Visokių dalykų gali būti. Klausimas, apie kurį neverta net kalbėti“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai yra viena iš nedaugelio išeičių iš esamos situacijos, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Dabartinėmis aplinkybėmis, kuomet nueita taip toli ir vietoje to, kad Vyriausybės problemos būtų sprendžiamos tiesiog atskirų ministrų pasitraukimais, šiame etape, na, atrodo, kad tai belieka viena iš nedaugelio išeičių“, – Paryžiuje žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.
„Jeigu prezidentas skatina, tai yra ir kitas kelias priešlaikinius rinkimus paskelbti. Vyriausybė gali paprašyti paskelbti priešlaikinius rinkimus, tiesa, Seimas prieš tai jai turi išreikšti nepasitikėjimą. Nežinau, bus galimybė pamatyti, kiek kas nuoširdžiai laikosi kokios nuomonės“, – teigė I. Šimonytė.
Seimo opozicinėje darbotvarkėje įtrauktas Seimo narių Mišrios grupės atstovo Petro Gražulio parengtas nutarimo projektas dėl pirmalaikių rinkimų.
Juos siūloma rengti rugsėjo 3 dieną, nutarimo projekte konstatuojant, kad „dabartinė Vyriausybė negali ir negalės susitvarkyti su Lietuvą ištikusiais iššūkiais“.
„Stoviu ir aš, ir mano ministrai, atgailauja už nuodėmes, tikras ar tariamas, Kauno miesto reglamentą, plakame save rimbais ir pasirodo, kad mes esame užvaldę žiniasklaidą. Jūs tikriausiai pritariate visi čia susirinkę. Tokia mano nuomonė apie Gražulio popierių“, – P. Gražulio iniciatyvą komentavo premjerė.
Kyla ir kita iniciatyva – valstiečiai-žalieji ketina inicijuoti nepasitikėjimą Vyriausybe.
„Mažai buvo sesijų, kuriose nebuvo grasinama. Gal šį kartą surinks opozicija parašus ir pradės procedūrą. Seimo statutas numato tokią procedūrą“, – kalbėjo premjerė.
Nors ji sakė, kad pati pasitikėjimo šios kadencijos Seime neis tikrintis, dabar tikina, kad jei tokią procedūrą inicijuos opozicija, tą daryti privalės.
„Čia Seimo statuto dalykas. Jeigu pradėta procedūra, yra Seimo statutas, kuris numato, kaip tas klausimas sprendžiamas. Jei Seimas išreikš nepasitikėjimą Vyriausybe šioje sesijoje, tai Vyriausybė galės kreiptis į prezidentą, kuris galės šaukti neeilinius rinkimus“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji sako primygtinai reikalavusi kultūros ministro Simono Kairio neteikti atsistatydinimo prašymo kilus abejonių dėl jo išlaidų dirbant Kauno taryboje skaidrumo.
„Mes su Simonu Kairiu aptarėm šitą situaciją, jis neteikia ir aš jo paprašiau primygtinai to nedaryti“, – sakė I. Šimonytė.
Savivaldybių politikų kanceliarinių išmokų skaidrumo klausimą iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Anot jo, kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti.
Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš užimamų pareigų.
Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų ministrė Gintarė Skaistė ir S. Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.
