Naujienų portalo tv3.lt konferencijos metu S. Stopirštis papasakojo apie ryšį su pusbroliu, kokius vaidmenis – geriečių ar piktadarių – jam kurti maloniau, o taip pat užsiminė ir apie kitą savo talentą.
Simonas pasakojo, kad jo vaidmenys „Prakeikti III“ ir „Gaujų karai. Princai“ – be galo skirtingi, tačiau abu turi didelių privalumų.
„Prakeikti III“ franšizėje vaidinu jau 4-tąjį sezoną, tad Markas man yra pakankamai artimas ir žinomas. O „Gaujų karai. Princai“ išstojimas buvo vienkartinis. Policininką Tomą kurti buvo labai įdomu, nes viename personaže buvo dar 4 žmonės. Tomas – skirtingas darbe, skirtingas su tais, kuriems dirba, skirtingas su moterimis, ir kai būna vienas. Buvo labai įdomu“, – kalbėjo aktorius.
Paklaustas, kuris vaidmuo jam pačiam yra artimesnis, aktorius neslėpė, kad juos palyginti sunku: „Visada džiugu gauti kažkokį naują išbandymą. Kalbant apie „Gaujų karus“, tai buvo visiškai kitoks pagal tipažą vaidmuo. Pas mus labai populiaru duoti vaidmenis pagal tai, kaip tu atrodai, arba kaip atrodo režisieriui, kokį tipažą tu galėtum suvaidinti – meilužio, geriečio ar blogiečio, jei taip apibendrinant. Tada labai faina gauti kažką priešingo, kaip tą policininką iš „Gaujų karų“. O Markas iš „Prakeiktų“ turi labai daug bendro su manimi iš moralinės pusės. Esu ne tik su juo susigyvenęs, bet kuriant jį daug galiu surasti ir savyje.“
Kartais galima susidaryti įspūdį, kad teigiami personažai filmuose ar serialuose turi didesnį fanų būrį, tačiau paklaustas, kokius vaidmenis – herojų ar piktadarių – jam kurti įdomiau, aktorius teigė, kad svarbiausia, jog personažas nebūtų vien planinis.
„Neįdomiausia vaidinti tada, kai tu pats nerandi sau kažkokio uždavinio, kas tau būtų sunku. Bet nepasakyčiau, kad herojai turi didesnę fanų bazę. Manau, kad tai priklauso nuo įsitikinimų. Žmonės mėgsta žiūrėti į tuos personažus, kuriuose mato daug savęs. Jei žmogus teisingai elgiasi, gal ir žiūrovas tada galvoja, kad va, aš irgi šioje situacijoje taip elgčiausi. O blogiukus kurti įdomiau. Jie atveria daugiau durų“, – pastebėjimais dalijosi S. Storpirštis.
Aktorius užsiminė ir apie tai, kad filmavimo aikštelėje sutikti pusbrolį Ainį – visuomet labai malonu. Taip pat jiedu niekuomet nepraleidžia galimybės papokštauti: „Jei susitinkame filmavimo aikštelėje, tai mūsų svarbiausias uždavinys yra vienas kitą prajuokinti (juokiasi). Aišku, kai kameros jau sukasi, gal sau labai daug juoktis neleidi, bet kartais būna ir to. Bet tarp kadrų ir ruošiantis kažkokiai scenai ar repetuojant, iš to gimsta labai daug įdomių improvizacijų. Dėl to su Ainiu man labai lengva vaidinti. Norėjosi su Ainiu aikštelėje praleisti daugiau laiko, tačiau mūsų keliai nelabai susikirto.“
Abu pusbroliai matomi ne tik serialuose ar teatre, bet ir įvairiuose muzikiniuose projektuose, tad kyla klausimas, ar jų, vienas su kitu, šeimos nariai nebuvo linkę lyginti?
„Šeimoje nemanau, kad būdavo palyginimų, nebent aš to nežinau. Tačiau aplink žmonės tai daryti mėgsta. Anksčiau to būdavo daugiau arba aš tai tiesiog labiau pastebėdavau, nes dabar į tai nelabai kreipiu dėmesį. Gal kai buvau jaunesnis, galvodavau, kodėl čia Ainiui sekasi, o man nesiseka? Pats dėl to pergyvendavau, bet dabar jis daro savo darbus, aš – savo. Kartais susitinkame ir nuo to būna tik dar smagiau“, – kalbėjo Simonas.
Aktorius garsėjo ir savo itin artimais ryšiais su tėvu, garsiu aktoriumi Arūnu Storpirščiu. Kaip tiesioginės konferencijos metu teigė Simonas, jų santykis itin stiprus buvo jau vaikystėje, tačiau kadangi tėvas daug dirbo, aktoriui jo nuolat trūko.
„Norėdavosi, kad jo būtų daugiau, nes kai man buvo kokie 6 metai, tėvai išsiskyrė. Kadangi gyvenau su mama, man jo visuomet norėdavosi daugiau. Paauglystė buvo sudėtingas laikotarpis, kai tau tėvų tikrai nereikia. Sakai, kad tave paliktų ramybėje, nes jautiesi labai protingas ir suaugęs, iki kol neprisidirbi kokių nesąmonių ir nebūna gėda (šypsosi). Tikriausiai artimiausias ryšys su tėčiu užsimezgė tada, kai įstojau į akademiją, man buvo gal 20 metų, kai atsirado truputėlį proto“, – kalbėjo jis.
Ir pats Simonas neslėpė, kad nemažai dirba, tad kartais jaudinasi, ar šitaip „neapvagia“ šeimos. Vis dėlto pirmojo karantino metu, kai darbų nebuvo, pavyko nemažai laiko skirti artimiausiems.
„Tada kaip tik viską neši į šeimą ir stengiesi su ja praleisti kuo daugiau laiko, atiduoti šeimai duoklę, nes galvoje visuomet kirba, kad truputėlį per daug dirbu. Pirmas karantinas tam atvėrė akis, ir buvo sunkesnis, nes tu nesi pripratęs būti be darbo, būti šeimos vyru, tėvu. Supranti, kad dar reikia įdirbio“, – atviravo aktorius.
Simonas vis dažniau pastebimas ir įvairiuose muzikiniuose projektuose, tačiau muzikos paversti vienintele ir nuolatine savo veikla, bent kol kas, aktorius tikrai neketina.
„Namie šeimai pridainuoju, nes sūnus labai prašo. Bet kad tai paversčiau vieninteliu darbu, tai nemanau, kad tai įvyks. Tai – šalutinis projektas, kuris man smagus, nes dainuoti man patinka. Bet tik tiek, kiek kartais reikia. Čia viskas yra žaidimas, tai kodėl nepažaidus? Svarbu nežiūrėti į viską pernelyg rimtai“, – šypteli jis.
Visą pokalbį su S. Storpirščiu pamatysite peržiūrėję vaizdo įrašą straipsnio pradžioje.
