Po pirmosios varžybų dienos 5 rungtis (100 m – 11,02 sek.; šuolis į tolį – 7.02 m; rutulio stūmimas – 15.91 m; šuolis į aukštį – 2.00 m; 400 m – 50,65 sek.) įveikęs 24-erių E. Benkunskas rikiavosi 15 vietoje. Antrąją dieną pavyko palypėti penkiomis pozicijomis aukštyn (110 m barjerinis bėgimas – 14,51 sek.; disko metimas – 45.44 m; šuolis su kartimi – 4.70 m; ieties metimas – 69.67 m; 1500 m – 4 min. 52,96 sek.) ir ženkliai pagerinti asmeninį dešimtkovės rekordą, kuris buvo 7947 taškai. 8098 taškus surinkęs kaunietis tapo trečiuoju Lietuvos daugiakovininku, surinkusiu daugiau nei 8000 taškų.
Daugkartinis Lietuvos čempionas siekia vietos Paryžiaus (Prancūzija) olimpinėse žaidynėse (rugpjūčio 1–11 d.) ir Romoje (Italija) birželio 7–12 d. vyksiančiame Europos čempionate. Šiuo metu olimpinių žaidynių reitinge sportininkas užima 32 vietą (į Paryžių keliaus 24 dešimtkovininkai), o Europos čempionato reitinge užimama 23 vieta (į Romą keliaus 24 dešimtkovės atstovai).
„Smagu dirbti su trenere Indre Jakubaityte, jai padėkos keliauja iškart po varžybų, o kartu norisi padėkoti ir kitiems treneriams, artimiesiems, antrai pusei. Pavyzdžiui, trenerė Rita Sadzevičienė padeda šokinėti su kartimi ir nori, kad man pasisektų. Marius Vadeikis padeda su šuoliais į tolį, stovyklose Mantas Jusis duoda disko metimo ir rutulio stūmimo patarimų. Daugiakovėje vis tiek daug rungčių, tai visi nori padėti ir tas yra smagu. Visi geranoriški ir supranta, kad kartu siekiame bendro tikslo – garsinti Lietuvą“, – po sėkmingo pasirodymo Austrijoje kalbėjo E. Benkunskas.
Kviečiame skaityti interviu su lengvaatlečiu, kuris papasakojo apie progresą, dešimtkovės subtilybes, saldžiausią karjeros medalį ir tikslus. Vienas iš jų – nacionalinis dešimtkovės rekordas, kuris nuo 1988 metų priklauso a. a. Rišardui Malachovskiui (8437 taškai).
– Net 151 tašku pagerinai asmeninį dešimtkovės rekordą. Kaip vertini pasiektą rezultatą ir užimtą dešimtą vietą?
– Labai gerai. Pirmą kartą surinkau virš 8000 taškų, tikslas įgyvendintas. Praeitą sezoną varžybose vis kažko pritrūkdavo, kad pasiekčiau šį magišką skaičių. Rimtesnis taškų skaičius nei buvo prieš tai, vertinu labai gerai. O dešimta vieta tokio lygio varžybose, kur susirenka pasaulio geriausi, įrodo, kad galiu kovoti su stipriausiais ir būti dešimtuke.
– Kas labiausiai prisidėjo prie taip stipriai pagerinto rezultato?
– Dirbame kaip visą laiką – sunkiai. Pernai dalyvavau keturiose dešimtkovės varžybose ir beveik visos buvo tarptautinės, tai įgavau patirties. Dar prisidėti galėjo nusistatymas, nes dar rimčiau iš savo perspektyvos pradėjau žiūrėti į miegą, mitybą, atsistatymą. Manau, kad šitas požiūris turėjo svarios įtakos pasiektam rezultatui.
Sprendžiant iš šių varžybų, sezonas atrodo daug žadantis, kadangi paskutiniais metais pirmose varžybose rinkdavau keliais šimtais taškų mažiau. Dabar pasiektas asmeninis rekordas, tai tikiuosi kituose startuose pavyks atsiskleisti dar labiau ir vėl pagerinti rezultatą. Nesinori užbėgti už akių, bet rezervo dar tikrai yra.
– Dvejose rungtyse (rutulio stūmime ir ieties metime) pagerinai asmeninius rekordus. Kurios dešimtkovės rungtys yra tavo stipriausios ir silpniausios?
– Smagiausios rungtys man yra šuolis į aukštį ir ieties metimas, o stipriausios – metimų rungtys. Tiek rutulio stūmimas, tiek ieties metimas. Disko metime šiose varžybose nepavyko pademonstruoti viso potencialo, bet žinau, kad galiu geriau. Su metimais taip yra, kad reikia geros technikos. Jie nėra savaime paprasti ir reikia daug dirbti. Rezultatus ir lemia tas įdėtas darbas.
Prie silpnesnių rungčių priskirčiau šuolį į tolį, nes dar nepadarau to, ką galiu padaryti. Visgi, čia labiau laiko klausimas, nes žinau, kad galiu šokti toliau. Sakyčiau, kad blogiausia mano rungtis yra pati paskutinė (1500 m), nes iš jos gaunu mažiausiai taškų.
– Kiekvienais metais gerini savo dešimtkovės rezultatus. Ar prie to prisideda ir branda? Kada yra daugiakovininkų pikas?
– Manau, kad taip. Dešimtkovę vis tiek sudaro 10 skirtingų rungčių, todėl vienais metais labiau dirbi prie vienų, kitais prie kitų ir neišvengiamai kažkas nukenčia. Bet kokiu atveju, patirtis vis tiek kaupiasi, treniruotumas ir rezultatai gerėja, tai daugiakovininkams ta branda yra naudinga.
Teko universitete daryti analizę daugiakovininkų, tai pagal rezultatus, pikinis amžius nuo 28 iki 30 metų. Būtent tokių metų, bent seniau, buvo pasiekiami aukščiausi rezultatai. Gal ir galima teigti, kad čia yra pikas, bet šiuo metu net ir jauni atletai rodo aukštus rezultatus. Nėra taip, kad negali jaunas arba senas kažko pasiekti, tai labiau individualus dalykas.
– Apskritai, kaip atrodo tavo treniruotės?
– Prieš sezoną stovyklose stengdavausi atlikti apie 3 skirtingas rungtis. Prasidėjus varžybų laikotarpiui, krūviai automatiškai mažėja ir treniruočių laikas trumpėja, tai gaunasi 1–2 rungtys per treniruotę. Reikia būti šviežiam ir nepervargti.
Rungtis pasirenkame pagal savijautą ir iš anksto sudėliotus akcentus. Šiais metais buvo planas pagerinti metimų rungtis, tai daug dėmesio skyrėme ir iečiai, ir diskui. Žinojome, jog čia galima pasiimti daugiau taškų, todėl tikslingai ir dirbome. Prioritetas yra sveikata, o rezultatai ateina iš didelio darbo ir noro.
– Kaip atrodė tavo kelias iki daugiakovės?
– Ne aš pasirinkau daugiakovę, o daugiakovė pasirinko mane (juokiasi). Kai paaiškini žmonėms apie daugiakovę, pavyzdžiui, dešimtkovę, visi klausia, kodėl pasirinkai tokį sunkų kelią? Viskas susidėliojo natūraliai, nes sportavau pas trenerę, bandydavau daug rungčių ir galiausiai toje daugiakovėje ir pasilikau. Pradžiai jaunučių amžiuje, po to jaunių, kai išvažiavau į Europos U18 čempionatą. Šis startas tarptautinėse varžybose ir atnešė tą supratimą, kad būtent daugiakovėje galiu patekti į Europos ir pasaulio čempionatus.
Pasirinkimu tikrai nesigailiu, nes darau tai, kas man patinka. Kartais pagalvoju, kad vienoje rungtyje būtų paprasčiau, bet lengvo sporto nėra niekur. Visi sportai ir rungtys yra savotiškai sunkūs, o man asmeniškai labiau tiko daugiakovė.
– Tau priklauso Lietuvos septynkovės rekordas (5937 taškai). Ar turi tikslą pagerinti nacionalinį dešimtkovės rekordą?
– Atvirai pasakius – turiu. Tikrai norisi būti žiemos ir vasaros rekordininku. Žinoma, rezultatas dešimtkovės labai aukštas, bet tikrai nėra neįmanomas, todėl ateityje tikiuosi jį pagerinti.
– 2023 metais pasaulio universitetų žaidynėse iškovojai sidabro medalį. Ar tai yra tavo didžiausias karjeros laimėjimas?
– Taip, tai mano aukščiausias pasiekimas, nes iškovotas medalis tarptautinėse varžybose. Kai viskas pasibaigė, emocijos užplūdo ir buvo labai smagu. Išskirtinė akimirka yra apsikabinti trispalvę, nes visą laiką tai įsivaizdavau. Šis momentas suteikė teigiamų emocijų, nes supratau, kad atstovauju savo šaliai.
– Kol kas nesi startavęs olimpinėse žaidynėse, pasaulio bei Europos čempionatuose. Kaip dažnai analizuoji reitingų sistemas ir kaip vertini savo galimybes patekti į didžiausias šių metų varžybas?
– Šiais metais daugiau užsiimu skaičiavimu. Europos čempionato situacija paaiškės jau kitą savaitę, o šiuo metu reitingų sistemoje esu 23 vietoje, tai turėčiau patekti. Tikiuosi taip ir įvyks. Olimpinių žaidynių reitinge esu 32 pozicijoje. Kadangi pateks tik 24 lengvaatlečiai, vyrauja nežmoniška konkurencija. Turiu tikslą patekti į Paryžių, o ir šansų tikrai yra, nes varžybų dar bus.
Pasirodymas Austrijoje suteikė papildomo pasitikėjimo savimi, nes anksčiau tie normatyvai atrodė tolimi, o peržengęs 8000 taškų ribą supratau, kad viskas yra pasiekiama. Pradėjau realiau žiūrėti į situaciją, todėl tikiuosi įšokti į olimpinių žaidynių traukinį. Kaip jau minėjau, varžybose Austrijoje
dalyvavo itin stiprūs sportininkai, o šių varžybų kategorija prilygsta Europos čempionatui. Sąlygos jau antrus metus paeiliui buvo puikios, todėl tai neabejotinai vienos iš geriausių daugiakovių varžybų visame pasaulyje.
– Kokius karjeros tikslus sau esi išsikėlęs?
– Pagrindinis tikslas – mėgautis procesu. Tikrai noriu startuoti olimpinėse žaidynėse bei pasaulio ir Europos čempionatuose. Žinoma, medalių kolekciją papildyti taip pat norėtųsi. Be to, nacionalinis dešimtkovės rekordas yra vienas iš tikslų. Norisi rekordą perrašyti į šį amžių.
