„Susiskaičiavome, kaip pasikeitė eismo saugumas Vilniaus gatvėse pritaikius mūsų standarto bent du elementus – kai eismo juostos yra Statybos techniniu reglamentu nustatyto pločio, o šonuose pasodinti krūmeliai ir medžiai.
Gatvių, kuriose atlikti tokie pakeitimai, ilgis yra apie 20 km. Primenu, kad mieste yra apie 2000 gatvių, iš viso - apie 1600 kilometrų, ir beveik 1300 kilometrų iš jų prižiūri savivaldybė. Tai yra, kalbame apie 1,5 procento gatvių.
Taigi, tose dvidešimt trijose gatvėse ar jų atkarpose nuo 2017 metų, kai dar nebuvo padaryta jokių pokyčių, iki 2022 metų, kai jos buvo humanizuotos, įskaitinių eismo įvykių sumažėjo tris kartus (!) – nuo 39 eismo įvykių per metus iki 12 eismo įvykių per metus“, – feisbuke rašė R. Šimašius.
„Tikėjausi gero rezultato, bet realybėje jis daug geresnis nei tikėjausi“, – pridūrė jis.
R. Šimašiaus teigimu, užvažiavimo ant pėsčiojo atvejų sumažėjo nuo 23 iki 4, užvažiavimo ant dviratininko sumažėjo nuo 5 iki 1, automobilių susidūrimų sumažėjo nuo 11 iki 7.
„Žvelgiant į visą miestą – prieš pradedant pertvarkyti Vilniaus gatves, t.y. 2017 metais, eismo įvykių per metus Vilniuje užfiksuota 5214. Praėjusiais 2022-aisiais - 4617. Bendras sumažėjimas - beveik 12 proc. (nors gyventojų ir automobilių skaičius augo keletu). Palyginimui – bendrai visoje Lietuvoje šiuo laikotarpiu eismo įvykių padaugėjo 10 proc.
Nesakau, kad viskas idealu, daug ką reikia tobulinti ir tai darome, tačiau šiuo atveju skaičiai kalba patys už save. Pabrėžiu – tris kartus mažiau įskaitinių eismo įvykių! Prisiminkime tai, kai kas nors iš kandidatų arba gatvės ekspertų rinkimų kontekste pasakos apie gatves“, – rašė R. Šimašius.
Susisiekimo ministerija skelbė, kad pernai Lietuvos keliuose žuvo 120 žmonių – tai mažiausias žuvusiųjų keliuose skaičius per visą Nepriklausomybės laikotarpį. 2022 metais milijonui gyventojų teko 43 žūtys keliuose, pagal šį rodiklį pirmą kartą pavyko pasivyti pastarųjų metų Europos Sąjungos (ES) vidurkį.
2021 m. vidutiniškai milijonui gyventojų ES teko 45 žuvusieji keliuose, 2020 m. – 42. Lyginant visų ES šalių statistinius duomenis, matyti, kad ir toliau mažiausiai žmonių žūsta Maltos, Švedijos, Danijos, Airijos ir Nyderlandų keliuose – milijonui šių šalių gyventojų teko mažiau nei 30 žuvusiųjų.
Užpernai Lietuvos keliuose buvo netekta 148 gyvybių (53 žuvusieji milijonui gyventojų), 2020 m. – 175 (63 žuvusieji milijonui gyventojų).
Palyginti su 2021 m., pernai Lietuvoje šiek tiek išaugo pėsčiųjų žūčių skaičius (nuo 28 iki 31 žuvusiojo), tačiau gerokai sumažėjo dviratininkų žūčių – nuo 11 iki 5. Svarbi aplinkybė, kad pernai nežuvo nė vienas dviratininkas, dėvėjęs liemenę ar važiavęs su įjungtais žibintais.
Pagal šalies regionus didžiausia pažanga pasiekta Tauragės ir Utenos apskrityse – čia žuvusiųjų keliuose atitinkamai sumažėjo apie 78 ir 56 proc. Šiek tiek mažesnė pažanga pasiekta Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse – čia žuvusiųjų keliuose atitinkamai sumažėjo apie 29, 25 ir 22 proc. Situacija pagerėjo nereikšmingai, liko nepakitusi arba pablogėjo likusiose 5 apskrityse.
