Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kartu su viceministru Gražvydu Kazakevičiumi Seimo Švietimo ir mokslo komitetui trečiadienį pristatė švietimo kokybės žemėlapį bei kokybės krepšelio modelį.
Ministerija skatins silpnesnes mokyklas pinigais
Daliai Lietuvos mokyklų nežibant moksleivių pasiekimais, Šveitimo ir mokslo ministerija į pagalbą pasitelkia kokybės krepšelį – tikslines lėšas, skirtas gerinti mokinių pasiekimus (12,2 mln. eurų). Jį nuo šio rudens gaus apie 180 bendrojo ugdymo mokyklų visoje Lietuvoje, kurias atrinks speciali komisija.
„Planuojama stiprinti ir nepaleisti iš dėmesio lauko mokyklų, kurios turi stiprią geros mokyklos požymių raišką. Norėtume, kad stiprėtų savivaldybės, švietimo skyrių, specialistų kompetencijos“, – sakė G. Kazakevičius.
Šios lėšos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti: konsultacijoms ir kitai mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai gerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, taip pat mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kt.
Kokybės krepšelio lėšas bus galima naudoti pamokoms, mokyklos veiklai tobulinti, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai pagerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, mokytojų kvalifikacijai ir pan.
Lėšas savivaldybėms planuojama pervesti iki šių metų pabaigos. Po to savivaldybės pinigus paskirstys atrinktoms mokykloms.
Prasti pasiekimai kelia nerimą
ŠMM duomenimis, daugiau nei trečdalis tėvų savo vaikams mokyklą renka pagal mokyklos kokybę, 26 proc. pagal vietą, 24 proc. nesirinko, o 17 proc. mokyklą pasirinko, nes ją lankė kitas vaikas ar kt.
Per trejus metus pavyko sustabdyti nuo 2001 m. trukusį pradinukų skaitymo rezultatų prastėjimą, tačiau vyresnių klasių moksleivių pasiekimai kelia nerimą – viceministras pažymi, jog šių moksleivių matematiniai ir gamtos mokslų pasiekimai yra žemesni nei EBPO šalių vidurkis.
Nerimą kelia, kad kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau kaip dvejų papildomų mokslo metų, o net ketvirtadalis Lietuvos mokinių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslio ugdymo ir skaitymo gebėjimų srityse. Pavyzdžiui, daugiau kaip pusėje savivaldybių 20 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo matematikos lygio, o mažiau nei trečdalyje savivaldybių beveik visi mokiniai pasiekia patenkinamą lietuvių kalbos lygį.
Čia pat Seimo narys Gintaras Steponavičius piktinosi, kad komitetas tokias skaidres yra matęs bent kelis kartus, jis pareikalavo aiškiai įvardinti, kodėl mokinių rezultatai tokie blogi: „Taigi elementarios priežastys, surašykite jas“.
„Mes labai apgailestaujame, kad taip erzina situacijos pristatymas. Bet, jeigu ieškote konkrečių priežasčių, konkrečių mokyklų, konkrečių savivaldybių atvejai yra skirtingi. Kiekvienam komiteto nariui atvešime švietimo būklės apžvalgą ir galėsite susipažinti detaliai“, – patikino J. Petrauskienė.
Statistika rodo, kad didelę įtaką moksleivių mokymosi rezultatams daro ir didėjanti socialinė atskirtis, kuri jausti ne tik atskirose šalies savivaldybėse, bet ir tarp skirtingų tų pačių savivaldybių mokyklų. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją – geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems vaikų pasiekimams mokykloje.
Daugiau kaip 25 proc. vaikų, jaunesnių nei 15 metų, gyvena skurdo rizikos sąlygomis. Socialinę paramą gauna 40 proc. mokinių kaime ir 20 proc. mokinių mieste.
Seimas pasigenda ministerijos pastangų
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša taip pat pastebėjo, kad iš ministerijos trečiadienį tikėjosi ne konstatuotų prastų mokyklų ir mokinių pasiekimų, o detalaus žemėlapio, kur nurodytos silpniausios šalies mokyklos. Seimo narys teigė, jog ministerija turėjo parengti detalų planą, kaip atrinkti silpniausias mokyklas, kurios turėtų sulaukti kokybės krepšelių.
„Valstybė skiria 12 mln. ir mes turime pažiūrėti, kad tas raudonas žemėlapis būtų žalias. Mes norime tikrų, aiškių veiklų, sumų ir kitų dalykų“, – kalbėjo E. Jovaiša.
Tačiau premjero patarėja švietimo klausimais Unė Kaunaitė pastebėjo, kad konkretus silpniausių mokyklų sąrašas sužlugdytų mokyklas.
„Norėtųsi paprašyti visus Seimo narių jautrumo, suprasti, ką reiškia paskelbti mokyklas, kurios yra pačios prasčiausios. Jeigu ministerija atneštų į komitetą tą sąrašą, jis atsidurtų spaudoje, ką tai padarytų mokykloms?“, – pastebėjo U. Kaunaitė.
