Vida Tavorienė
Lietuva patiria išskirtinai daug nuostolių dėl Rusijos embargo, tačiau nei jos, nei ES viršūnės tarsi to nemato ir kol kas nesiūlo išskirtinių pagalbos priemonių. Baltijos šalių žemdirbių organizacijos išsiuntė ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarui Dačianui Čiolosui kreipimąsi dėl Rusijos embargo pasekmių palengvinimo. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai nori atkreipti dėmesį į tai, kas ES ir jų šalių valdžiai yra žinoma: palyginti su kitų ES narių ūkininkais, jie patiria didžiausius nuostolius. Žemdirbiai prašo įkurti specialų Baltijos šalių žemės ūkio sektoriui remti skirtą fondą, nes baiminasi, kad prislėgę netikėti nuostoliai nepataisomai pakenks visų trijų šalių žemės ūkiui.
Žemdirbiai lieka vieni
„Dėl Rusijos embargo visoje ES susidarė nestandartinė situacija, tad ir sprendimų reikia nestandartinių. Ar taip bus pasielgta, priklausys nuo Europos Parlamento ir Europos Komisijos (EK) gebėjimų. Kol kas dėl jų kyla nemažai abejonių. Lietuva patiria didžiausius nuostolius, tačiau mūsų žemdirbiai kol kas lieka vieni. Be „apvalių“ frazių, kad reikia padėti žemės ūkiui, Lietuvos valdžia kol kas nieko nepadarė“, – tiesiai šviesiai pareiškė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas ES valdančias institucijas palygino su didžiuliu laivu, kurio vairas sukamas iš lėto. „Kol šis laivas pasirinks teisingą kryptį, ne vienas gali ir nuskęsti“, – rūpestį dėl Lietuvos žemdirbių išsakė jis.
ES statistikos tarnybos „Eurostatas“ duomenimis, prognozuojami Lietuvos nuostoliai dėl Rusijos paskelbto importo embargo yra didžiausi visoje ES – apie 927 mln. eurų. Tai – beveik penktadalis visos ES patiriamų nuostolių (bendras visos Europos nuostolis – apie 5,3 mlrd. eurų). Baltijos šalims dar smogė praradimai dėl kiaulių maro.
Akivaizdu, kad Lietuvos situacija išskirtinė. Tačiau aukščiausi mūsų šalies pareigūnai to tarsi nepastebi. O kai kurie žemdirbiai, matyt, jau susitaikė, kad gali tekti tyliai bankrutuoti. Įdomu, kaip reaguotų tiek nuostolių patiriantys Prancūzijos ar Vokietijos žemdirbiai ir jų valdžia? Baltijos šalių žemdirbiai išsiuntė nedrąsų kreipimąsi į Briuselį.
Komisaras pritarė tikslinei paramai
„Atsižvelgdami į išskirtinius iššūkius, su kuriais susiduria Baltijos šalys, ir neproporcingą Rusijos importo embargo poveikį, raginame ES teikti specialią paramą Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio sektoriui. Raginame EK paskelbti šias šalis specialių poreikių sritimi ir įkurti tikslinį fondą, kuris finansuotų paramos priemones Baltijos ūkininkams ir kompensuotų jų patiriamus išskirtinius nuostolius“, – rašoma ES komisarui D.Čiolosui išsiųstame kreipimesi, kurį pasirašė Lietuvos, Latvijos ir Estijos pagrindinių žemdirbių organizacijų lyderiai. Jie pabrėžė, kad atskiro fondo sukūrimas būtų efektyviausia ir naudingiausia priemonė, kuri padėtų ūkininkams ir išlaikytų Baltijos šalių žemės ūkio sektoriaus gyvybingumą. Už didesnes tiesiogines išmokas Briuselyje kartu kovoję lietuviai, latviai ir estai specialios paramos prašo ir kiaulių marui stabdyti.
„Jau anksčiau prašėme, kad būtų skirta daugiau lėšų ir kitų išteklių kiaulių marui stabdyti, tačiau buvo pagailėta pinigų ir apsiribota konferencijomis bei reglamentais. Dabar išlaidų patiriame kur kas daugiau“, – Briuselio sprendimus kritikavo ŽŪR vadovas.
D.Čiolosas, regis, išgirdo Baltijos žemdirbių šauksmą. Pristatydamas žemės ūkio sektoriaus palaikymo planus, ES komisaras pareiškė, kad dėl Rusijos embargo politikos nuostolių patiriantys žemės ūkio produkcijos gamintojai gali sulaukti tikslinių kompensacijų iš ES biudžeto. Tik ar tokios paramos skyrimui pritars ES Ministrų Taryba? ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, kuri sprendžia klausimus, susijusius su bendrąja žemės ūkio politika, vidaus rinkos taisyklėmis ir pan., rugsėjo 5 d. rinkosi į neeilinį posėdį.
Pirmiausia parėmė persikų augintojus
ES pagalbos ranką pirmiausia ištiesė nektarinų ir persikų augintojams. Juos suskubta paremti 32,7 mln. eurų. Vėliau 125 mln. eurų parama buvo numatyta vaisių ir daržovių augintojams. Rugpjūčio pabaigoje pranešta, kad bus remiamas ir pieno sektorius. Numatyta skirti paramą privačiai sandėliuoti sviestą, nugriebto pieno miltelius ir tam tikrus sūrius. EK taip pat patvirtino, kad sviesto ir nugriebto pieno miltelių intervencinis supirkimas bus pratęstas iki šių metų pabaigos. EK ketina skirti papildomai 30 mln. eurų žemės ūkio produktų vartojimo skatinimo programoms, kurios bus pradėtos įgyvendinti 2015 m.
„Dabar labiausiai nukenčia mūsų pieno sektorius. Pieno gamintojams jau neatsiperka savikaina. Kitais metais nebeliks pieno gamybos kvotų, todėl Lietuvos pieno gamintojus gali ištikti bankrotas. Jaunimas, matydamas, kas ištiko gyvulininkystę, sės javus. Tad pieno sektorius gali būti sužlugdytas. Bėda ta, kad nuostolių našta perkeliama ant žemdirbių pečių. Perdirbėjai savivaliauja, o prekybininkai jaučiasi tarsi valstybė valstybėje. Iki šiol tai niekam iš esmės nerūpėjo“, – apmaudo dėl mulkinamų paprastų žmonių neslėpė A.Stančikas.
Baltijos žemdirbiai, prašydami tikslinių kompensacijų, pabrėžė, kad jie gauna mažiausias tiesiogines išmokas. Tad Rusijos embargo pasekmės jiems dar skaudesnės.
Kreipimesi į ES komisarą D.Čiolosą prašoma padidinti intervencinių pirkimų kainas, nes dabar nustatytos yra pernelyg mažos, mažesnės net už gamybos savikainą. Pritariama privataus sandėliavimo schemai pieno sektoriuje ir sprendimui atkurti eksporto į trečiąsias šalis išmokas produktams, kuriems taikomas embargas. Tačiau trijų Baltijos šalių žemdirbių interesus ginančių organizacijų lyderiai pabrėžė, kad ES parama turėtų būti skiriama tikslingiau, atsižvelgiant į specifinius įvairių rinkų poreikius, o ne remiantis principu „pirmiausia atėjęs anksčiausiai aptarnaujamas“.
J.Kraujelis mano, kad jei dėl Rusijos embargo nuostolių Baltijos šalys būtų išskirtos, efektyviau veiktų ES paramos mechanizmai. „Štai intervenciniai pirkimai skelbiami visoms ES šalims, kai nukrenta kainos. Kai mechanizmas taikomas visoms šalims, prasideda nesutarimai, pasipila kaltinimai, kad prireiks daug lėšų ir pan. O jei Baltijos šalims būtų suteiktas buferinės zonos statusas, galima būtų greičiau susitarti ir efektyviau padėti tiems, kuriems sunkiausia“, – samprotavo LŽŪBA prezidentas.
Baltijos žemdirbiai ES taip pat prašo pagreitinti reklamines kampanijas trečiosiose šalyse, kurios gali tapti naujomis rinkomis, priskirti šią situaciją prie force majeure sąlygų, kad ūkininkai, kurie gali neatitikti EK kaimo plėtros reikalavimų paramai gauti, nebūtų šiuo sudėtingu laikotarpiu baudžiami. Prašoma remti ir ūkininkų persiorientavimą į kitas žemės ūkio šakas.
Bankai nenori skolinti
J.Kraujelis įsitikinęs, kad ir be papildomos ES paramos jau dabar galima būtų pagelbėti tiems žemdirbiams, kurie patiria daugiausia nuostolių. Tik Lietuvos valdžia kol kas nerodo ryžto jiems padėti. „Pažadėjo paspartinti 117 mln. litų nacionalinių išmokų išmokėjimą, tačiau iki šiol, neaišku, mokės ar ne, kada mokės. Žemdirbiams reikia lėšų derliui nuimti, naujam sėti, o bankininkai nenori skolinti. Jei paskolos prašyti atėjęs ūkininkas parodytų popierių, kiek ir kada gaus paramos, bankininkai drąsiau skolintų. O dabar tvyro įtampa ir pasimetimas“, – sakė LŽŪBA vadovas.
Anot jo, sutarus su Briuseliu, dabar galima būtų išmokėti ir su gamyba susijusias ES išmokas. „Už pieną jų numatyta apie 40 mln. litų, dar daugiau kaip 60 mln. litų pieno gamintojams tektų iš nacionalinio biudžeto. Jei būtų ryžtingas skambutis ar vizitas į Briuselį, apie 100 mln. litų atsidurtų žemdirbių sąskaitose“, – sprendimų, kaip pagelbėti nuostolingai dirbantiems ūkiams, siūlė buvęs žemės ūkio ministras.
J.Kraujelis neabejoja, kad ir europinių tiesioginių išmokų nereikėtų daugiau barstyti „sofos“ ūkininkams, o jas nukreipti į tuos sektorius, kurie patiria daugiausia nuostolių.
