Per artimiausius penkerius metus Anglijoje ketinama įsteigti tarptautinį demencijos institutą, kuris specializuosis šios ligos tyrimuose. Tikimasi, kad šio instituto įsteigimas pavers Jungtinę Karalystę viena pirmaujančių valstybių demencijos tyrimų ir vaistų bandymų srityje. Taip pat ketinama apmokyti 1,3 milijono Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) darbuotojų, kad jie žinotų kaip reikia rūpintis demencija sergančiais ligoniais.
Šiuo metu demencija serga 850 000 Jungtinės Karalystės gyventojų, prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį šių ligonių skaičius viršys 1 milijoną žmonių. Du trečdaliai sergančių šia liga – moterys. 300 milijonų svarų finansavimą šalies vyriausybė žada skirti per artimiausias kelias savaites. Šiomis lėšomis bus skatinama tarptautinių investicijų programa, skirta naujų vaistų nuo demencijos ir gydymo būdų atradimui.
Demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. Demencijos simptomai:
Higienos įgūdžių praradimas Skurdžios emocijos Atminties pablogėjimas Dėmesio koncentracijos pablogėjimas Orientacijos sutrikimas Mąstymo sulėtėjimas Sutrikęs miegas Valios sutrikimai Interesų rato susiaurėjimas Padidėjęs jautrumas
Demencija gali pasireikšti esant įvairioms galvos smegenų ligoms ir pažeidimams. Manoma, kad jos metu sutrinka galvos smegenų cheminių medžiagų apykaita. Gydytojai neretai susiduria su sutrikusios galvos smegenų kraujotakos sąlygota demencija, čia įtakos turi tokie kraujotakos sutrikimai kaip padidėjęs kraujospūdis, aterosklerotiniai kraujagyslių pakitimai, kt.
Silpnaprotystė gali pradėti formuotis po toksinio galvos smegenų pakenkimo, pvz.: apsinuodijimo alkoholiu ar smalkėmis, sergant sunkiomis fizinėmis ligomis, pvz., esant sunkiam inkstų pažeidimui. Žinoma, kad demencijos atsiradimui įtakos turi galvos smegenų traumos, infekciniai susirgimai, tame tarpe AIDS. Neatmetama ir genetinių faktorių įtaka, nustatyta, kad jei pirmos eilės giminaitis serga demencija, tai tikimybė ja susirgti padidėja 4 kartus.
Paprastai silpnaprotystė formuojasi iš lėto. Nyksta tai, kas subtiliausia: etiniai, estetiniai jausmai, humoras. Emocijos keičiasi, blėsta, ligoniai nebesugeba bendrauti, tampa abejingi, pikti, dirglūs, kartais euforiški, nekritiški. Sutrinka dėmesys, pablogėja atmintis, nebesugeba įsiminti naujos informacijos, dar kurį laiką sugeba pritaikyti senų žinių bagažą.
Visų pirma pamiršta tai, kas išmokta mechaniškai, sunkiais atvejais neprisimena namiškių vardų, savo profesijos ar netgi savo paties vardo. Pakinta valia, lengvai pasiduoda kitų žmonių įtakai, gali būti vangūs, apatiški ar, atvirkščiai, neramūs, bruzdūs, gali atsirasti rajumas, girtavimas. Mąstymas netenka lankstumo, nyksta geba savarankiškai protauti. Interesai tampa skurdūs. Prarandama savikritika, higienos įgūdžiai (rečiau maudosi, nebesugeba taisyklingai naudotis tualetu).
Sutrinka miego ir budrumo ciklas: dieną miega, naktį miegas jautrus, kartais pasireiškia sujaudinimo epizodai. Būna, kad kyla minčių, jog kažkas nori juos apvogti ar, kad sutuoktinis neištikimas. Gali pradėti trikti kalba, rašysena. Išnyksta charakterio ypatumai, ilgainiui ligoniai tampa panašūs vieni į kitus.
