Algimantas BALTRUŠAITIS
Artėjant šildymo sezonui individualiuose namuose gyvenantys šiauliečiai nesuka galvos ir namus šildosi kūrendami krosnis. Priešgaisrinės apsaugos specialistai įspėja, kad prieš tai reikia tinkamai sutvarkyti krosnis ir dūmtraukius. Dėl netvarkingų krosnių bei dūmtraukių 2012 m. Šiaulių mieste ir rajone kilo 26 gaisrai. Šiais metais dėl tų pačių priežasčių iki spalio 1 dienos kilo 21 gaisras. Šiuose gaisruose žmonių žūčių ir traumų pavyko išvengti.
Liepsnoja seni pastatai
Dažniausiai užsiliepsnoja senos statybos pastatai, medinių namų patalpos. Jų šeimininkai neturi pinigų rekonstruoti pasenusias krosnis ir dūmtraukius. Tačiau viena iš pagrindinių gaisro kilimo priežasčių – kieto kuro krosnies eksploatacija.
„Gyventojai kietą kurą sandėliuoja ant arba prie pačios krosnies, o turėtų sandėliuoti 1 m atstumu nuo jos. Virš krosnies džiovinami rūbai, kitos degios medžiagos. Besikūrenančios kieto kuro krosnys paliekamos be priežiūros. Naujus namus statantys šiauliečiai kur kas labiau rūpinasi savo turto saugumu, todėl jų turtas nukenčia rečiau“, - teigia Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas Gintaras Zonis.
Gyvena sodo nameliuose
Dažnai dėl krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų nukenčia sodų bendrijų nameliai, lauko virtuvės. Šiuose pastatuose žmonės pradėjo gyventi nuolat, patalpos keičiamos į nuolat gyvenamas patalpas. Jos rekonstruojamos, pertvarkomos nesikonsultuojant su priešgaisrinės saugos pareigūnais, pažeidžiant gaisrinės saugos taisykles, statybines technines normas, statybų techninius reglamentus. Krosnys įrengiamos savarankiškai arba pasikvietus „specialistus” kaimynus, pažįstamus. Šie žmonės atlikę darbus paima pinigus, o įvykus gaisrui neatsako įstatymų numatyta tvarka.
„Nemanau, kad taip sutaupomi pinigai, kai kilus gaisrui nudega statinio stogas, išdega patalpos, apdega namų apyvokos daiktai, vandeniu suliejamos patalpos. Be šių materialinių nuostolių žmonės rizikuoja savo ir artimų žmonių gyvybėmis. Ugniagesiai turi teisę tikrinti pramonės įmonių ir kitų pastatų, priklausančių bendrovėms, įstaigoms, organizacijoms, šildymo įrenginių atitikimą priešgaisriniams reikalavimams. Privačių gyvenamųjų namų šeimininkai savo saugumu privalo rūpintis patys“, - teigia G. Zonis. Atlieka reidus
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai atlieka operatyvinius reidus. Patikrinimo metu įvertinama pastatų konstrukcijų būklė, bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų vykdymas. Namų savininkai perspėjami dėl rastų bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimų. Atliekami operatyviniai priešgaisriniai techniniai patikrinimai gavus raštiškus piliečių skundus. Jei viename name gyvena kelios šeimos ir kaimynai skundžiasi prasiskverbiančiais dūmais, ugniagesiai tikrina krosnių bei dūmtraukių būklę.
„Atsižvelgti į priešgaisrinius reikalavimus būtina jau statant krosnį ir dūmtraukį, nes vėliau sunku ištaisyti padarytas klaidas, tenka išleisti nemažai pinigų. Šiuos darbus geriau patikėti specialistui, tačiau nepasiturinčiai gyvenantys žmonės dažniausiai pasikliauja kaimynų sugebėjimais arba užsiima saviveikla. Netinkamai sumūryta krosnis ir dūmtraukis gali tapti ne tik nelaimės priežastimi, bet ir apsunkina šeimininko gyvenimą - patalpose gali kauptis dūmai, oras kambaryje greitai atšąla“, - pastebi G. Zonis.
Reikalavimai saugumui užtikrinti
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (VPPS) pareigūnai nurodo pagrindinius reikalavimus, kurių būtina laikytis statant krosnį ir įrengiant dūmtraukį.
* Kamino sienelės storis negali būti mažesnis kaip 12 centimetrų. Jeigu ji bus storesnė, galimybė liepsnai persimesti ant medinių namo konstrukcijos detalių tik sumažės. Dabar dūmtraukiai statomi ir iš modernių, karščiui itin atsparių medžiagų. Tuomet sienelę galima paploninti. Gyvenamuosiuose namuose draudžiama statyti metalinius kaminus. Šiaulių miesto ugniagesiams jau ne kartą teko gesinti pastatus, kurie užsiliepsnojo tik todėl, kad buvo įrengti metaliniai kaminai.
* Kaminas virš stogo turėtų iškilti bent 50 centimetrų. Jeigu jis aukštesnis, namo estetinis vaizdas gali ir
nukentėti, tačiau dūmų trauka tik pagerės. * Nuo krosnies dagties iki kamino viršaus turėtų būti ne mažiau kaip 5 metrai aukščio. Dūmtraukio viduje būtinas įdėklas, pagamintas iš plieninės skardos, įdėklo jungtys tarpusavyje jungiamos tik plieninėmis kniedėmis. Apkalti skarda reikėtų ir kamino viršų, nes karščio, šalčio ir kritulių veikiama plytų rišamoji medžiaga sutrūkinėja, nutrupa tinkas, atsiranda plyšių.
* Iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, būtina valyti suodžius.
