Lietuvoje pagreitį įgauna rekordiškai brangus šildymo sezonas. Pirmieji šildymo sezoną paskelbė kauniečiai: jau savaitgalį šiluma turėjo džiaugtis visi miesto gyventojai, rašo „Respublika“.
Šiauliuose ir Panevėžyje šildymo sezono atidarymas - šiandien. Klaipėdos ir Vilniaus savivaldybės sprendimus turėtų priimti šią savaitę. Visoje Lietuvoje centralizuotai tiekiama šiluma šį rudenį pabrango vidutiniškai daugiau nei 40 proc.
Neskaidri šilumos apskaita
Vilniaus miesto savivaldybės Ūkio departamento specialistai pranešė, kad 95 proc. sostinės daugiabučių jau yra parengti šildymo sezonui. Sostinės darželiams ir kitoms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms šildymas buvo įjungtas rugsėjo pabaigoje.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką šildymo sezonas prasideda tuomet, kai 3 parų vidutinė oro temperatūra neviršija 8 laipsnių šilumos. Tačiau Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas, prieš prasidedant šildymo sezonui, siūlo peržiūrėti centralizuotai tiekiamos šilumos apskaitą, nes ji, anot mero, yra netiksli, neteisinga ir gali būti - neskaidri.
Pasak mero, dabar šilumos tiekėjui mokama ne pagal apskaitos prietaisų parodymus ugdymo ir gydymo įstaigose, o pagal nustatytus normatyvus. „Nesvarbu, kokia žiema - šilta ar šalta, - darželiai, mokyklos ir ligoninės už šildymą turi mokėti vienodai, pagal maksimalius normatyvus, - piktinosi J.Imbrasas. - Kai kur tie skaičiai net keturis kartus didesni už kainų komisijos patvirtintus normatyvus“.
Ateitis skęsta miglose
Tuo tarpu Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus vedėjas Antanas Katinas ir brangiausiai už šilumą mokančių savivaldybių atstovai bijojo prognozuoti, kiek Lietuvos gyventojams reikės mokėti už šilumą ateityje. Visi jie įžvelgia skirtingas to priežastis.
Pasak A.Katino, šilumos kainos kilimas priklauso nuo gamtinių dujų kainos, kuri šilumos tiekėjams didėja vidutiniškai po 10-12 proc. per mėnesį.
„Šilumos kaina nėra jau tokia skirtinga miestuose, - sakė A.Katinas. - Nespėjame vienu metu nustatyti šilumos kainų vienas nuo kito nutolusiuose miestuose. Tarkime, Klaipėdoje skaičiavome pavasarį, o Vilniuje - vasarą, tai natūralu, kad per kelis mėnesiu kaina bus šoktelėjusi“.
Brangiausiai šildymas, pasak pašnekovo, šiuo metu kainuoja Trakuose, Prienuose ir Akmenėje, nes šiuose miestuose šilumai gauti 100 proc. yra deginamos gamtinės dujos. „Šilumos tiekėjų, kurie bent 50 proc. degina biokurą, kainos yra mažesnės“, - akcentavo A.Katinas.
Pigiausia šiluma džiaugiasi Kelmės, Molėtų, Mažeikių, Kretingos gyventojai. „Kelmėje 100 proc. yra deginamas biokuras, todėl jos kaina yra maža“, - skaičiavo A.Katinas.
Kaip vieną brangiausių šilumos atžvilgiu miestų A.Katinas įvardino Druskininkus, kur yra deginamos tik nuolat brangstančios gamtinės dujos. „Savivaldybė niekaip neleidžia ten statyti kuro katilo“, - apgailestavo Šilumos skyriaus vedėjas.
Kainos iš dangaus
„Ateities kainų prognozuoti negaliu, - sakė A.Katinas. - Nenoriu gąsdinti žmonių. Vienintelė išeitis, kad šiluma pigtų, - vietiniai atsinaujinantys energijos šaltiniai ir, matyt, namų renovacija, kad būtų mažesnis šilumos suvartojimas“.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas paneigė konfliktą dėl savivaldybės draudimo statyti kuro katilą. „Pirmiausia reikėtų pačios Kainų komisijos klausti, kodėl užuot tvirtinusi realią šilumos kainą, ji tvirtina kainą, kurios nori šilumos tiekėjas, - dėstė R.Malinauskas. - Konflikto nėra, jų atstovaujamos energetikų įmonės pateikė norą statyti biokuro katilą. Jau pusantrų metų laukiame atsakymo į klausimą, kiek žmonėms atpigtų šiluma“.
UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ nepateikė Druskininkų savivaldybei jokių skaičių ir nesugebėjo pasakyti, ar šiluma pigs, kiek pigs. „Jiems buvo pateikta 10 klausimų, - pasakojo R.Malinauskas. - Nė į vieną atsakymo nesulaukėme“.
Savivaldybė gavo atsakymą, kad viskas bus aišku tik po projekto patvirtinimo. „Negalėjome aklai investuoti pinigų į projektą, nežinodami, kiek sutaupysime“, - apgailestavo Druskininkų meras.
Pasak R.Malinausko, po paskutinio apskaičiavimo šilumos kaina turėjo kilti 33 proc., o iš tiesų buvo pakelta iki 59,1 proc. „Pateikėme savo skaičiavimus Kainų komisijai, tą patį padarė „Litesko“, - apmaudą liejo meras. - Laimėjome kelias šimtąsias procento“.
Reikia investicijų
UAB „Akmenės energijos“ direktorius Albertas Valančius pripažino, kad Akmenės gyventojai yra tarp brangiausiai mokančių už šilumą ir metų pabaigoje teiks siūlymą pereiti prie medienos deginimo.
„2003 metais atlikome studiją „Biokuro katilo panaudojimas Akmenės rajone“, - pasakojo A.Valančius. - Gavome išvadą, kad neatsiperka, nors tuo metu gamtinės dujos buvo palyginti nebrangios - 388 litai už tūkst. kub. m“.
Pasak UAB „Akmenės energija“ direktoriaus, paprasčiausia būtų pereiti prie medienos deginimo šilumai gauti:
„Tai derinsime su rajono savivaldybe prieš pat naujuosius metus. Jeigu negausime išorinių pajamų, projektas bus brangus, ir gyventojams šiluma dar ilgai nebus pigesnė“.
4 megavatų katilas Akmenei kainuotų mažiausiai 4 mln. lt. A.Valančius tikisi, kad 2 mln. Lt galima būtų tikėtis gauti iš išorės. „Šiuo katilu padengtume tik 20-25 proc. reikiamo šilumos kiekio, nes kitos katilinės dirbs dujiniu kuru“, - pripažino jis.
Mantas Stankevičius
