Gyventojai juokavo, kad jeigu žiemą daugiausiai moka už šildymą, vasarą didžiausias sąskaitas jiems siunčia daugiabučių administratorius. Tuo metu administratorius tikino, kad patys gyventojai nori remontų ir sutinka už juos mokėti.
Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Justinas pasidalijo, kiek per metus sumoka už įvairias komunalines paslaugas. Anot jo, daugiausiai pinigų atitenka daugiabučio administratoriui „Mano būstas“.
„Taigi, pasirodo, kad didžiausios visai ne šildymo sąskaitos, bet daugiabučio administravimo.
Tačiau galbūt logikos irgi yra. Juk pastaruoju metu brango paslaugos. O būsto priežiūra ir yra vien paslaugos. Tenka mokėti už stogo lopymą, pakeistas lemputes, vamzdžius ar dar ką, juk visos paslaugos dabar brango“, – sakė vyras.
Sąskaitos dydis – 90 eurų
Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja, Perkūnkiemio gyventoja Rasa, irgi dalijosi „Mano būsto“ sąskaitomis. Pasak merginos, paskutinį kartą teko mokėti daugiau nei 90 eurų.
„Tos sąskaitos augo po truputį. Pernai mokėjome 20–30 eurų. Šiemet jau teko mokėti ir 50–70 eurų. Tačiau paskutinė 90 eurų sąskaita tiesiog pribloškė.
Anksčiau su nerimu laukdavau žiemos ir sąskaitų už šildymą. Tačiau, pasirodo, jos, palyginti su daugiabučio administratoriaus sąskaitomis, yra vieni niekai“, – piktinosi mergina.
Anot jos, pastaruoju metu atsirado daugybė gedimų ir keitimų.
„Daugiabučio administratorius vis randa, ką tvarkyti, taisyti ar keisti. Kiekvieną mėnesį atsiranda darbų, už kuriuos tenka mums visiems mokėti. Pavyzdžiui, smėlio dėžės smėlis mums atsiėjo 300 eurų, po to pusmetį kas mėnesį po 37 eurus mokėjome už parkingo vartus.
Be to, gyvenu 2010 metų statybos daugiabutyje, juk jis nėra jau toks senas. Įdomu, kokių sąskaitų sulaukia gyventojai, kurių daugiabučių amžius siekia 50 ar daugiau metų“, – svarstė Rasa.
Gyventojai patys nori remontuoti būstą ir už tai mokėti?
„Mano būsto“ Komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis neigė, kad sąskaitos už daugiabučių priežiūrą vis auga.
„Jeigu name neįvyksta neplanuotų didesnių gedimų arba gyventojai daugumos sprendimu neužsako papildomų paslaugų, sąskaitos už namo priežiūrą kiekvieną mėnesį yra bemaž vienodos.
Iš dalies taip yra todėl, kad daugelis būsto priežiūros paslaugų, tokių kaip administravimas, techninė priežiūra, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra teikiamos savivaldybės nustatytu fiksuotu tarifu“, – komentavo įmonės atstovas.
Pasak jo, kai kuriais atvejais patys butų savininkai nori papildomų paslaugų arba nori atnaujinti susidėvėjusias namo konstrukcijas, padidinti savo turto vertę.
„Tokiu atveju visiškai normalu, kad papildomi darbai atitinkamai atsispindi ir sąskaitoje. Tačiau vėlgi, tik iki tol, kol už juos bus atsiskaityta – po to sąskaitos vėl tampa įprasto dydžio.
Kaip ir gyventojos minimame daugiabutyje Perkūnkiemyje. Čia gyventojų dauguma, žinodama ir pritardama, kad už tai keletą mėnesių reikės mokėti papildomai, nutarė keisti susidėvėjusius parkingo vartus. Šių darbų kaina sudaro beveik pusę įprastos sąskaitos dydžio. Beje, šiems darbams, vadovaujantis įstatymais, negalima naudoti kaupiamųjų lėšų, nes jos skirtos tik namo konstrukcijų, bet ne parkingo remontui“, – komentavo P. Ugianskis.
Anot jo, daugiau nei prieš metus buvo sumažinti, tokių darbų kaip lempučių bendrojo naudojimo patalpose keitimas ir smulkių remontų darbų gyventojų butuose, įkainiai.
„Jie sumažėjo beveik 50 proc.“ – skaičiavo P. Ugianskis.
Sulaukia skundų
Vilniaus miesto savivaldybė tikino, kad kasdien sulaukia vienokių ar kitokių skundų dėl namų administratorių.
„Specialistai nagrinėja situacijas, atlieka patikrinimus ir, jei to reikia, imasi atitinkamų priemonių“, – teigė savivaldybė.
Pasak jos, gyventojams pranešus apie atsiradusius namo defektus, administratorius turi nedelsdamas atlikti apžiūrą, nustatyti to priežastis ir atlikti defektų šalinimo darbus.
„Defektų šalinimas galimas be butų savininkų sutikimo, kai defektų nepašalinus kiltų pavojus žmonių sveikatai arba aplinkai. Jeigu daugiabučio namo butų savininkai mano, kad administratoriaus atliekamų arba nupirktų darbų kaina yra per didelė, jie gali kreiptis į administratorių dėl supažindinimo su dokumentais“, – teigė savivaldybė.
Anot jos, namo patalpų savininkai taip pat turi teisę keisti administratorių.
„Ne mažiau kaip ketvirtadalis butų savininkų tokiu atveju turėtų kreiptis į savivaldybę, kad būtų organizuojamas visų savininkų balsavimas dėl administratoriaus keitimo ir naujo pasirinkimo.
Svarbu pabrėžti, kad namo administravimas yra tik laikina priemonė, kol daugiabučio namo butų savininkai įsteigia savininkų bendriją. Tik įsteigus bendriją savininkai gali rinkos kainomis rinktis pastato priežiūros paslaugas ir spręsti dėl administravimo paslaugų apimties, taip užsitikrinant mažiausią kainą ir geriausią kokybę. Savivaldybė apmoka naujų bendrijų steigimo išlaidas“, – tikino savivaldybė.
