Ypač svarbu išsiaiškinti kiekviename pastate vyraujančias vidutines šildymo kainas, mat jos gali gerokai skirtis ir net šalia esančiuose pastatuose.
Ekspertai perspėja, kad numojimas ranka į kelis svarbius niuansus renkantis būstą vėliau gali gerokai paploninti piniginę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šildymo sąskaitos priklauso nuo namo būklės
Vertinant sostinėje esančių daugiabučių namų energijos suvartojimą, matosi akivaizdūs skirtumai pagal gaunamas sąskaitas už šildymą ne tik skirtinguose sostinės mikrorajonuose, tačiau net ir toje pačioje gatvėje stovinčiuose daugiabučiuose. Bendrovės Vilniaus šilumos tinklai klientų aptarnavimo kokybės vadovė Svetlana Jefimova sako, kad sąskaitos už šildymą tiesiogiai priklauso nuo statinio būklės.
„Šildymui suvartojamos energijos kiekis priklauso nuo daugiabučio atitvarų būklės ir šiluminės varžos. Kartais skirtumai pagal energijos suvartojimą tarp tų pačių metų statybos atnaujintų ir neatnaujintų daugiabučių gali siekti net 40–50 procentų, – sako S. Jefimova ir priduria, kad tie gyventojai, kurie gyvena nekokybiškuose daugiabučiuose, susimoka už „šildymą į orą“. – Vilniaus mieste nustatyta šilumos kilovatvalandės kaina visiems yra vienoda, tačiau senesniuose ar prasčiau prižiūrimuose pastatuose reikia daugiau energijos, kad būtų palaikoma higienos normas atitinkanti 18–22 laipsnių temperatūra.“
Pašnekovė teigia, kad paprastai daugiau šildymui skirtos energijos suvartoja neapšiltinti pastatai – reikia kompensuoti šilumą, kuri prarandama per namo atitvarus, nesandarius langus, duris ir neapšiltintą rūsį.
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertas Remigijus Pleteras teigia, kad daug apie pastato būklę gali išduoti ir pastatų energinis sertifikavimas, kurį turi atlikti kiekvieno parduodamo NT objekto savininkas.
Sertifikavimu nustatomas pastato energijos suvartojimas, įvertinamas energinis naudingumas, galiausiai pastatas priskiriamas prie energinio naudingumo klasės, išduodamas tai patvirtinantis sertifikatas. Šio proceso metu vertinama iki 2007 metų pastatytų namų langai, šildymo būdas, stogo ir rūsio apšiltinimas, kiti aspektai. Naujesniems pastatams taikomi kiek kitokie reikalavimai: vertinami šildymo, vėdinimo įrenginių parametrai, reikalinga mūro atitikties deklaracija ir kiti duomenys.
„Naujai statomuose daugiabučiuose dabar taikomas reikalavimas pasiekti A+ energinę klasę, o nuo kitų metų pradžios pradėti vystyti projektai turės atitikti aukščiausią – A++ klasę. Tai jau beveik pasyvūs, taupiu energijos vartojimu pasižymintys namai. Net ir renovuoti senesnės statybos namai tokios energinės klasės niekaip nepasiektų“, – aiškina „Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras.
Eksperto teigimu, kartais žmonės taupo, perkant senesnį ir pigesnį būstą, tačiau ilgainiui jie nusivilia, nes moka kur kas didesnes komunalinių paslaugų sąskaitas.
„Dažnai sudėjus kasmėnesines įmokas bankui ir sąskaitas už šildymą bendra suma gali būti kur kas didesnė nei įsikūrus naujos statybos pastate“, – teigia NT specialistas.
Įsigali naujas standartas
Kaip pastebi S. Jefimova, naujos statybos namuose sutaupyti leidžia ne tik aukštesnę energetinio efektyvumo klasę lemiantys sprendimai, bet ir sudaryta galimybė reguliuoti šildymo intensyvumą butuose bei modernūs, automatizuoti šilumos punktai. Pastarieji reguliuoja šildymui skirtos energijos suvartojimą pagal oro temperatūrą lauke.
„Jei daugiabučio namo šilumos punktas yra neautomatizuotas, jo įrenginiai negali tinkamai reaguoti į lauko temperatūros pokyčius, todėl juose efektyviai reguliuoti tiekiamą šilumos energiją yra sudėtinga. Butai gali būti perkaitinami, sausėja oras – tai turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai, o šildymo sąskaitos yra didesnės vyraujant ir šiltiems orams.
Komfortiškam ir efektyviam šildymui butuose užtikrinti ypatingai svarbi tinkama šilumos punkto priežiūra, sistemos subalansavimas. Tai užtikrina tolygų šilumos paskirstymą pastate ir išvengiama situacijų, kai vieni butai perkaitinami, kiti – šąla“, – teigia specialistė.
Vilniaus šilumos tinklų atstovės teigimu, didžiausios su šilumos punktais susijusios problemos egzistuoja Senamiesčio ir Naujamiesčio mikrorajonuose, o vėliau statytose ar dabar sparčiai besiplečiančiose šalies sostinės dalyse, tokiose kaip Pašilaičiai ar Pilaitė, problemų – kur kas mažiau.
Kaip pastebi R. Pleteras, autonominis šildymas ir modernūs šilumos punktai tampa įprastais kone visuose šiomis dienomis vystomuose objektuose. Vienodėjant butų kainoms naujos ir senos statybos daugiabučiuose, gyventojai vis daugiau dėmesio kreipia į šias šiltesnį gyvenimą užtikrinančias ir sutaupyti leidžiančias inovacijas.
„Autonominis šildymas, galimybė kiekviename kambaryje reguliuoti suvartojamos energijos kiekį ir kiti sutaupyti leidžiantys sprendimai dabar pritaikomi ir ekonominės klasės butuose – tai nebėra kažkas išskirtinio, o greičiau būtinybė ar tiesiog įprastas standartas“, – tendencijas apžvelgia „Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras.
