„Baigdamas norėčiau pasakyti, kas mane labiausiai stebina ir nuvilia pastaruoju metu. Politikavimas. Sąjūdžio metais mes visi buvome politikai, tačiau politika buvo nukreipta viena kryptimi – Lietuvos naudai. Šiandien tokių politikų, atrodytų, visai nedaug, tačiau procesų ir institucijų, dirbančių politikai, skaičius tiesiog glumina“, – penktadienį Seime minint 26-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines teigė jis.
„Labai nuvilia, kai politikavimas persikelia į ekonomiką ir verslą reguliuojančių institucijų darbuotojų galvas ir iš jų girdžiu: „kokie Jūsų reitingai, kokius pasiūlymus aš galiu pateikti politikams?“ Reitingai? Ar mes jau atsidūrėme televizijos projekte, kurio išlikimą lemia vienintelis faktorius – reitingai. Ar mes visi jau esame šou verslo dalis?“ – kalbėjo signataras.
Prisimindamas laiką, kai balsavo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, S.Kropas tvirtino tuomet galvojęs apie stiprią valstybę, bet šiandienos statistiniai rodikliai esą kur kas geresni, nei tuomet galėjo svajoti.
Kita vertus, jis apgailestavo, kad praleista ir daug galimybių. Signataras sakė, kad nerimą kelia situacija švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.
„Metų metus vykstančios batalijos dėl švietimo sistemos modelio tiesiog gąsdina. Nepaprastai gerbiu Lietuvos mokytojus ir esu jiems dėkingas už įgūdžius, už žinias, kurios per visą darbo karjerą man leido dirbti labai įdomų ir turiningą darbą. Aš dėkingas Jums, mieli mokytojai ir už mano vaikų išsilavinimą, kurio dėka jie gali oriai gyventi ir dirbti mylimoje Lietuvos valstybėje. Tačiau man neramu dėl savo anūkų, nes nebežinau, kokius įgūdžius nuolat kintančioje Lietuvos švietimo sistemoje jie gaus. Jei norime švietimo kokybės pagerėjimo, griaukime ir statykime, tačiau tai reikia daryti ryžtingai“, – kalbėjo S.Kropas.
Anot jo, nuo nerezultatyvių kalbų kenčia ir sveikatos apsauga, „socialinė sistema vis labiau skatina išlaikytinius ir tampa stabdžiu darbo vietų kūrimui“.
„O juk visos šios sritys ir yra svarbiausios, kai kalbame apie šalies gyventojų bendrą pasitenkinimą valstybe“, – tvirtino signataras.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, sveikindama iškilmingo posėdžio dalyvius, akcentavo bendruomenių svarbą šalies gyvenime.
„Žmonių būrimasis į bendruomenes pagal gyvenamąją vietą yra svarbi sąlyga stiprėti pilietinei visuomenei, kuri suprantama pirmiausia kaip piliečių gebėjimas jungtis į nuo valstybės nepriklausančias asociacijas ir aktyviai domėtis viešaisiais reikalais“, – sakė ji.
„Vietos bendruomenių stiprybė įgyja naują reikšmę pasikeitus geopolitinei padėčiai, kai mūsų Rytų kaimynė Rusija ėmė laužyti tarptautinės politikos taisykles, kai į Europą plūsta šimtai tūkstančių karo pabėgėlių. Stipri bendruomenė kartu su vietos valdžia sudaro organizacinę struktūrą, galinčią padėti įveikti naujus iššūkius ir kartu didinti bendruomenės narių saugumo jausmą. Savo ruožtu aktyvi veikla bendruomenėje ugdo piliečių patriotiškumą“, – teigė L.Graužinienė.
Lietuva penktadienį švenčia nepriklausomybės atkūrimo 26-ąsias metines. Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą priėmė 1990 metų kovo 11-osios vakarą. Taip Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, atsiskyrusia nuo Maskvos.
