Kaunietis Leonas Milčius prieš 20 metų, Kovo 11-ąją buvo tarp 124-ių Aukščiausios Tarybos politikų, kurie tarė tvirtą „taip" už Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą. Tačiau tuometinės vertybės, anot L.Milčiaus, nūdienos politikų yra dažnai paminamos.
Naujienų portalui Valstietis.lt Nepriklausomybės Akto signataras L.Milčius pasakojo apie tuomet išgyventus jausmus, pažvelgė į dabartinį šalies politinį gyvenimą, įvardijo šalies "skaudulius":
"Po Nepriklausomybės Akto paskelbimo aš galvojau - "Dieve, duok, kad mes prasilaikytume tris mėnesius. O jeigu prasilaikysime trejus metus - tai viskas bus gerai". Apie 20 metų aš net nesvajojau. Tai reiškia, kad yra stebuklų. Mes jau 20 metų esame laisvi.
Ir dar būtų labai gerai, jei mes, lietuvių tauta, gyventume santarvėje, o ne tokiame piktyje, kaip dabar. Dabar situacija yra dviprasmiška: jeigu skaityt vien laikraščius, žiūrėti televiziją, tai pagalvotum, kad viskas aplink tik blogai ir negatyvu, tačiau kai dalyvauji renginiuose, bendrauji su žmonėmis pastebi daug pozityvių dalykų. Tik apie juos nerašo spauda, nerodo televizijos.
Pastebėčiau ir tokį dalyką, kad mes, politikai, dirbdami pirmojo Seimo po Nepriklausomybės atkūrimo kadencijoje, buvome savotiškai apgauti - kalbant apie savivaldą. Nes nėra demokratijos žemojoje grandyje. Kai tuomet vyko savivaldybių rinkimai, mums, deputatams, sakė, kad reikia sustiprinti partijas, kad būtų partiniai sąrašai, o vėliau esą savivaldybių vadovai bus renkami žmonių. Tačiau taip neatsitiko. Ir dėl to yra labai apmaudu. Iki šiol merai renkami netiesiogiai. Taip pat yra skiriami ir seniūnai, nors juos turėtų rinkti patys kaimo žmonės. Vietos valdžią turime rinkti mes, o ne partijos. Dabar mes turime partinę diktatūrą, o neturime partinės demokratijos.
Taip pat didelis skaudulys - tai uždara, klanų valdoma teisėsauga. Taip pat pastebiu, jog Lietuvoje yra labai prasta padėtis su darbo politika, kurios kaip tokios išvis nėra. Dabar garsiai skelbiama, kad mažinamas valstybės tarnautojų skaičius - visa tai daroma tam, kad įtikti visuomenei. Bet ar daroma kas nors, kad po to tas atleistas žmogus susirastų naują darbą. Juk žmogui labai svarbu turėti moralinę, psichologinę ramybę, žinoti, kad tavo veikla reikalinga. Skaudžiausia dabar tai, kad daugelis žmonių pasijuto valstybei nebereikalingi.
Dar labai akis bado politinė prostitucija - lakstymas iš vieno partijos į kitą, iš vienos frakcijos - į kitą. Tai akivaizdi politinės moralės stoka, kuri dabar jau nebevertinama, kaip buvo Atkuriamajame Seime. Šiuo metu Seime pastebiu mažai dorų, sąžiningų žmonių - tokių, kokių buvo dauguma Atkuriamajame Seime. Dabartiniame Seime yra mažai valstybininkų, daugiau tų, kurie gražiai populistiškai pašūkauja, kad jį vėl rinktų kitai kadencijai. Tai vienadienis "povų" pasimaivymas".
Indrė Sesartė
