Sveiko vaiko studijos „Mama, aš esu“ Šeimos psichologė Daiva Grikšienė atskleidžia, jog artėjant žiemos šventėms vienišiems žmonėms paūmėja depresinės būsenos, iškyla nuotaikų svyravimai ir nerimo jausmas. Ypač sunkiausia tiems, kurie neturi antros pusės ar neseniai yra netekę artimo žmogaus, yra sudėtingi tarpusavio santykiai.
„Tokiais laikotarpiais vienišus žmones ima kamuoti vidiniai egzistenciniai klausimai: koks aš esu, kaip ir kodėl taip viskas susiklostė. Vis dėlto, taip mąstantiems visada primenu, kad esame tokie, kokiais nusprendžiame būti“, – nurodo psichologė. Kaip mes jaučiamės turi būti įdomu mums patiems, o aplinkiniam yra aktualūs mūsų veiksmai, ką mes darome, kai taip jaučiamės, ar sugebame rasti sprendimus, mokomės kryptingai valdyti savo susidariusią situaciją, o ne „užsibūname“ joje.
Nesėkmės meilėje
Prieš šventes, psichologės teigimu, vienišiems žmonės dažniausiai suaštrėja nuoskaudas keliantys prisiminimai arba priešingai, - gražios praeities akimirkos, kurių atrodo tokių bus sunku dar kartą patirti savo gyvenime. Taip pat padažnėja nepagrįsto liūdesio momentai, kuomet rodos esi nemylimas ir niekam nereikalingas.
„Pradėjus analizuoti tokius žmones, dažniausiai paaiškėja, kad visgi jie yra reikalingi kitiems, padedantys aplinkiniams, tačiau patys bijantys ar vengiantys paprašyti pagalbos, nors patys daug energijos išeikvoja rūpindamiesi kitais. Todėl tiek savomis jėgomis, tiek pasitelkiant specialistų pagalbą yra galima išmokti įveikti kaustančias baimes, kurios skatina atsiribojimą.
Kitas svarbus aspektas – meilės klausimai. Artėjant Naujiesiems metams ima kamuoti mintys, kad jei per praėjusius metus nesugebėjau sutikti savo antros pusės, nepavyks ir ateinančiais. Šiuo atveju reikėtų nepasinerti į mintis apie nesėkmes, o atvirkščiai – galvoti, kaip galiu pasikeisti, kad pritraukčiau naujas pažintis ir pasirūpinti savo švariu vidumi“, – pataria Daiva Grikšienė.
Konfliktinės situacijos ar darbo netekimas taip pat skatina liūdesį ir vienatvę, o prieš šventes neigiamos emocijos gali tik sustiprėti. Psichologės rekomenduojama išeitis – konkretaus plano, galimų darbo vietų susidėliojimas, kas suteiks pozityvesnių minčių laukiant Naujųjų metų ir naujos gyvenimo pradžios. Pozityvumo mes nuolat mokomės, pesimizmo jausmą pas mus yra įgimtas.
Išsiaiškinkite, ar per daug skubate
Anot specialistės, pastebima tendencija, kad daugelis yra linkę vis spartinti savo gyvenimo ritmą, ko rezultatas – didėjantis nerimas, įtampa bei atsiribojimas nuo aplinkos, o vėliau susigriebus paaiškėja, kad per nuolatinį bėgimą pametei savo artimuosius, mylimus draugus, nes niekaip neatrasdavai jiems laiko.
„Paprastas eksperimentas – atsisėskite, užsimerkite ir įsivaizduokite, kad turite taip išbūti minutę. Kada atrodys, kad minutė prabėgo – atsimerkite, o šalia esantis ir laiką skaičiuojantis žmogus tegu jums pasako, kiek išties praėjo laiko. Tai parodys, ar kasdienis skubėjimas neperžengė ribų.
Būna atvejų, kada žmogus neišbūna net 30 sekundžių ir tai labai reikšmingas perspėjimas, kad reikia sustoti ir skirti laiko sau, pernelyg aktyvus gyvenimo tempas, gali peraugti į stiprią įtampa. Tuomet reikėtų labai atidžiai permąstyti kasdienį ritmą, naujai pažvelgti į dienotvarkę ir prisiminti, ką reiškia „elementariai, pasimėgauti apelsinu ir jo skleidžiamu aromatu“, – sako pašnekovė.
Kaip nepasinerti į liūdesį?
Daiva Grikšienė dalinasi pastebėjimas, kad dažnai liūdesys gali būti kaip priedanga, kuria žmogus naudojasi, kad iš kitų gautų naudos - paguodos, patarimų, palaikymo, pastiprinančių žodžių, kad esama nuostabiu žmogumi... Specialistai šiuo atveju taip besielgiantiems pataria siekti savo poreikių patenkinimo alternatyviais būdais – be užuolankų draugams, artimiesiems įvardinti, kokios pagalbos jiems reikia.
„Tokiu sunkiu metu kartais gali pakakti susitikimo prie arbatos puodelio, pokalbio ar apkabinimo, tačiau reikia to mokėti paprašyti be jokių užuolankų ar priedangų, taip neapgaudinėsite nei savęs, nei aplinkinių, - imti ir pasakyti, man dabar reikia bučinio į kaktą ir palaikyti mane glėbyje.
Apėmus liūdesiui taip pat veiksminga savęs paklausti: kas man iš to? Kad ir kokie būtų atsakymai, jie visada priveda prie bendros išvados, kad situacija yra išspendžiama. Ne veltui yra posakis, nėra neišsprendžiamų problemų, yra skirtingi jų sprendimo būdai, mūsų užduotis, juos rasti. Be abejo, daugelį slegia problemos, rūpesčiai ar sunkumai kurie gali atrodyti ypač dideli, mes gi vidumi nelyginame savęs su kitais, ir tuo momentu yra svarbu, kaip patys jaučiamės, niekada neguos žodžiai, kad kitiems gali būti sunkiau, nes savijauta yra mano“, – aiškina psichologė.
Kovoti su liūdesiu padeda ir pozityvių minčių programavimas. Tai reiškia, kad vakare atsigulus į lovą būtina galvoti ne apie tai, kokia laukia sunki ateinanti diena, liūdnos šventės, o atvirkščiai – nusiteikti, jog tik pabudus džiaugsimės nuostabu ir prasmingu gyvenimu.
Specialistė akcentuoja, kad svarbu į savo kasdienybę įtraukti ir dėkingumo taisyklę – kasdien įvertinti, už ką esame dėkingi. Tai padeda suprasti, kiek daug gyvenime turime. Linkiu įkvėpti ir iškvėpti gyvenimą, kuriant, o ne ieškant savęs, - kokiais norime būti, kad patikti pirmiausia patiems sau, o tada ir aplinkiniams. Žavių mums ir jaukių prisiminimų, kurie padeda suprasti, kad mes neturime tikslo būti vieniši, vadinasi traukiame savęs link žmones, su kuriais galime palaikyti ar kurti santykius.
