Dubravos eksperimentinei-mokomajai miškų urėdijai, be miškų priežiūros, tenka atlikti ir švietėjišką veiklą. Kalbamės su šios urėdijos miškų urėdu Kęstučiu Šankūnu.
Jūsų urėdija – viena jauniausių urėdijų Lietuvoje. J os miškuose įsteigta daugiau nei 500 miškų mokslo tyrimo, gamybinių ir mokomųjų objektų. Kaip pristatote miškininkystę studentams ir privačių miškų savininkams?
Mes vykdome ne tik tokią pačią veiklą, kaip ir visos kitos urėdijos, bet ir specifinę. Mūsų miškų urėdija buvo įkurta kaip Lietuvos miškų instituto mokslinė-eksperimentinė bazė – Dubravos miškų tyrimo stotis. Iki šiol instituto mokslininkai čia atlieka įvairius tyrimus. Todėl mūsų urėdijos miškuose yra daug įvairių bandomųjų miško želdinių, stacionarių miško tyrimo barelių. Čia savo darbą mylintys dėstytojai visada perduodavo žinias miškų technikumo moksleiviams, o dabar – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos bei Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų fakulteto studentams. Žinių mūsų urėdijoje semiasi ir privačių miškų savininkai, miškų specialistų tobulinimosi kursų lankytojai. Šių metų pavasarį planuojame priimti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentus atlikti gamybinę praktiką. Būsimiems miškininkams bus skirtas plotas, kuriame jie pagal pačių parengtą projektą sodins sodinukus, juos prižiūrės. Jie taip pat galės susipažinti su darbais, vykdomais kertamo miško plotuose. Studentams Dubravos urėdijoje patogu atlikti gamybines praktikas, nes prie pat kolegijos yra girininkijos, medelynas, kankorėžių aižykla. Jiems sudarytos puikios sąlygos viską pamatyti iš arti, susipažinti su miško darbų technika. Turime įrengę ir apvaliosios medienos gaminių ir medienos mokslo laboratoriją, kurioje galima studijuoti ne tik apvaliosios medienos sortimento struktūrą, bet ir medienos trūkumus, standartus. Ekspozicija domisi ir kitų šalių miškininkystės specialistai.
Urėdija ekonominiu požiūriu yra gana stipri, nuolat investuojanti. Ką Dubravos eksperimentinėjė-mokomojoje miškų urėdijoje planuojate įgyvendinti, kad ji dirbtų dar efektyviau?
Dubravos medelyne auginame ir sėkmingai parduodame kalėdines eglutes bei dekoratyvinius medelius, turime įsirengę didžiausią ir moderniausią Lietuvoje kankorėžių aižyklą, kurioje aižomi pušų ir eglių kankorėžiai. Aižykla aptarnauja daugiausia Pietų ir Rytų Lietuvos miškų urėdijas. Taip pat turime patį didžiausią visoje Lietuvoje sėklų sandėlį-šaldytuvą. Jame laikoma apie 60 proc. visų Lietuvos urėdijų spygliuočių miško medžių sėklų. Ankstesniais metais šaldytuve laikėme apie 15–18 tonų sėklų, pastaraisiais metais jų kiek sumažėjo. Mūsų urėdijoje planuojama įkurti modernų medelyną su uždara šaknų sistema. Tai bus pirmasis toks medelynas Lietuvoje. Ruošdamiesi atsakingam darbui, patirties semiamės kaimyninėse šalyse: Lenkijoje ir Latvijoje. Manau, kad, Lietuvoje atsiradus daugiau medelynų su uždara šaknų sistema, sėklų ir miško plantacijų, kuriose daugiausia ir renkamos miško medžių sėklos, poreikis gerokai sumažės, nes sėjinukų iš to paties kiekio sėklų bus gerokai daugiau nei atviro grunto daigynuose. Praėjusiais metais pagal naują technologiją bandėme auginti beržus. Turime įrengę beržų sėklinę plantaciją kontroliuojamoje aplinkoje. Jei į dirvą pasėdavome kilogramą beržų sėklų, užaugdavo 30–50 tūkst. sėjinukų, o dabar iš kilogramo sėklų užauga 300–400 tūkst. sėjinukų. Praėjusiais metais suprojektavome modernų miško sodmenų laikymo šaldytuvą, kurį planuojame statyti šiais metais. Į statybą teks investuoti apie 1,5 mln. Lt. Naujame miško sodmenų šaldytuve planuojame saugoti iki 2 mln. sodinukų.
Jūsų urėdija itin nukentėjo nuo audros, praūžusios 2010-aisiais. Tačiau jūs ne tik sėkmingai likvidavote jos padarinius, bet ir gavote ekonominės naudos. Kaip tai pavyko?
Tais metais praūžusi audra padarė nemažai nuostolių kai kurioms urėdijoms. Tačiau mūsų urėdija nukentėjo skaudžiausiai. Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos miškuose audra paguldė apie 150 tūkst. kietmetrių medienos. Didelius medynų plotus reikėjo kuo efektyviau ir kuo greičiau sutvarkyti, kad mediena nesugestų ir ją būtų galima kuo brangiau parduoti. 2010–2011 metai buvo ne tik įtempto darbo, bet ir kolektyvo susitelkimo metai – tokie metai, kurie davė urėdijai ir valstybei nemažai pelno. Iki šiol mums pavykdavo gauti 500–600 tūkst. Lt pelno, o 2010 m. iš medienos ruošos uždirbome 3 mln. 200 tūkst. Lt, 2011 m. – 3 mln. 650 tūkst. Lt. Mes ne tik sutvarkėme vėjavartas, bet ir papildėme valstybės biudžetą daugiau nei 2 mln. Lt vien tik pelno mokesčiu.
Faktai ir skaičiai rodo, kad jūsų urėdija 2010–2011 m. gyvavo sėkmingai. Ką dar pavyko atlikti šiuo laikotarpiu?
Audros padariniams likviduoti Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo 1 mln. 700 tūkst. Lt. Šie pinigai urėdijai buvo didelė paspirtis. Jie buvo racionaliai panaudoti ir skirti ne tik miškų atkūrimo bei priežiūros darbams, bet ir reikiamai technikai įsigyti. Tvarkant išlaužytų medynų plotus, itin pagelbėjo miško kirtimo mašinos. Todėl už skirtus pinigus seną miško kirtimo mašiną planuojame pakeisti nauja.
Kokius darbus atlikote praėjusiais metais? Ar po pelningų medienos pardavimo metų buvo iš ko uždirbti?
Praėjusiais metais ėmėmės miško atsodinimo darbų. Kasmet urėdijoje atkuriama apie 125 ha miško. O praėjusiais metais teko atkurti beveik 170 ha. Iki šiol kasmet želdinių priežiūrą vykdydavome vidutiniškai 300 ha plote, o praėjusiais metais – 450 ha plote. Želdinių apsauga būdavo atliekama vidutiniškai 200 ha plote, o dabar atlikta 390 ha plote. Nors praėjusiais metais miško kirtimo apimtys buvo sumažėjusios, medieną pardavėme sėkmingai, pelnas buvo 817 tūkst. Lt.
Neseniai grįžote iš Briuselio, kur dalyvavote Europos valstybinių miškų asociacijos generalinėje asamblėjoje. Kokius klausimus gvildenote?
Jos darbe dalyvavo atstovai iš 26 Europos šalių. Iš asociacijos 2012 m. išstojo Kipras, nes jis neturi daug miškų. Tačiau narių gretas nori papildyti Turkija ir Vengrija. Asamblėjos metu buvo pristatyta vykdomojo direktoriaus darbų ir finansų ataskaita už praėjusius metus, išrinkta nauja vadovybė bei vykdomasis komitetas. Diskutavome dėl naujos medienos reguliavimo tvarkos, kuri turi įsigalioti kovo pradžioje. Sprendėme klausimus, kas kontroliuos, kas kaip laikomasi šios tvarkos. Lietuvos ir Bavarijos (Vokietija) atstovai įsitikinę, kad ši biurokratinė priemonė neturėtų būti taikoma valstybiniams miškams. Lietuvoje valstybiniai miškai sertifikuoti pagal pasaulinius standartus, jie atkuriami, miškų ūkis tvarkomas tvarkingai, biologinė įvairovė atitinka visus tvaraus ūkio principus. Manau, kad mūsų miškams užtektų turimų sertifikatų, tačiau ES šito nepripažino ir nori įvesti nereikalingą kontrolę.
Jolita Žurauskienė
