Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicija siūlomiems pakeitimams pritaria, tuo tarpu prekybininkai, alkoholio gamintojai ir importuotojai abejoja, ar šis valdžios žingsnis padės sumažinti stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimą. Verslininkai skeptiškai vertina ir siūlymą neleisti skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą.
A.Matulas: būtina toliau mažinti alkoholio prieinamumą
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas BNS pripažino, kad su alkoholizmu reikia kovoti „kompleksinėmis priemonėmis“, tačiau, anot jo, dėl dalies parlamentarų pasipriešinimo tokie siūlymai Seime nesulaukia paramos.
„Todėl eilę metų teikiame pavienius draudimus - dėl reklamos, naktinės prekybos alkoholiu ribojimo, išėmimo iš kioskų, draudimo pilstyti į bambalius. Dar reikėtų uždrausti alkoholį ypač mažoje taroje“, - BNS sakė A.Matulas.
Jo teigimu, verslas į visus pasiūlymus, kuriais siekiama riboti prekybą alkoholiu, reaguoja audringai.
„Nepritaria. Ir gamintojai, ir importuotojai, ir pardavėjai“, - tvirtino A.Matulas.
Jis prognozavo, kad jei Seimas patvirtins siūlomas alkoholio prieinamumą ribojančias pataisas, alkoholio pardavimai šalyje smuktų „keliais procentais“.
A.Veryga: reikia daugiau apmokestinti spirituotą alų ir vyną
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga pataisoms pritaria, bet abejoja, ar to pakaks siekiant suvaldyti prekybininkų ir gamintojų pastangas didinti alkoholio pardavimus. A.Verygos teigimu, uždraudus vienas akcijas, bus sugalvojamos naujos, nes „lietuviai yra nuolaidų medžiotojai“.
„Parduotuvės parduoda gėrimus net pigiau už savikainą, turi specialias tokių pigių produktų linijas. Pačiam teko matyti alaus skardinėse už 30-35 centų. Kam tai daroma? O tam, kad pirkdami tokį alų, dar įsigytų ir užkandos, būtų skatinami ir kitų produktų ar prekių pardavimai. Jei yra paklausa, prekybininkai sugebės tą paklausą patenkinti“, - BNS sakė A.Veryga.
Pasak jo, Lietuvoje alkoholinių gėrimų kainos vis dar yra labai mažos, todėl siekiant mažinti alkoholio vartojimą daug efektyviau būtų didinti akcizą.
„Pas mus labai apsimoka gaminti spirituotą alų, vyną - jie pigūs, nes yra apmokestinti už tūrį, o stiprūs gėrimai - už laipsnius. Spiritas yra pigus, jo pridėti yra nesudėtinga, o tie visi probleminiai gėrėjai ieško, kaip galima nusipirkti už mažesnius pinigus didesnį kiekį gėrimų. Akcijų uždraudimas šios problemos neišspręs“, - pripažino A.Veryga.
Jo teigimu, dabartinę tvarką reikėtų keisti ir visiems alkoholiniams gėrimams akcizo dydį nustatyti atsižvelgiant į jų stiprumą.
Prekybininkai: nauji draudimai gyventojų įpročių nepakeis
Prekybininkai tvirtina, kad dėl naujų draudimų nesumažės nei gyventojų išlaidos alkoholikui, nei šių gėrimų pardavimai, todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti visuomenės švietimui.
„Įvairių draudimų šalininkai kiekvienais metais kartoja, kad alkoholio paradavimai ir vartojimas didėja. Reiškia jų iniciatyvos neveikia. Prie naujos situacijos verslas prisitaikys, o nukentės vartotojas“, - BNS sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Anot jo, įvairiais žaidimais, akcijomis, konkursais ar loterijomis vartotojui suteikiama tam tikra informacija apie brangesnės kategorijos produktus, o tai yra aktualiausia asmenims, kurie alkoholį vartoja protingai ir saikingai, o ne pigiausią alkoholį, kuriam akcijos ir žaidimai nėra taikomi, vartojantiems gyventojams.
Legalaus verslo aljanso vadovo Romo Apulskio teigimu, dėl siūlomų pataisus dalies alkoholinių gėrimų kainos gali ir sumažėti.
„Dabar visi dirbtinai padidina kainas ir karts nuo karto daro akcijas, kurių metų jas nuleidžia. Jeigu akcijų nebus galima daryti, kainos bus stabilesnės (....) sunku prognozuoti, ar kainos išliks tokios pačios, ar bus truputį aukštesnės, o gal visi tas kainas kažkiek sumažins“, - BNS sakė R.Apulskis.
Jis taip pat prognozavo, kad alkoholio gamintojai ir pardavėjai suras naujų priemonių pirkėjams pritraukti ir išlaikyti.
Anot didžiųjų Lietuvos mažmeniniu prekybos tinklų atstovų, siūlomi pakeitimai jų veiklai didelės įtakos neturės, nes įvarių žaidimų ir loterijų iniciatoriai yra ne mažmenininkai, o alkoholinių gėrimų gamintojai ir platintojai. Anot mažmenininkų, alkoholio pardavimams įtakos neturės ir draudimas skelbti informaciją apie kainų sumažinimą.
„Pernai tinklo parduotuvėse sumažinę akcijų kiekį alkoholiniams gėrimams, nuo šių metų pradžios atsieję alkoholio pardavimą nuo lojalumo sistemos, kardinalių pokyčių nepastebėjome. Žinoma, pardavimai šiek tiek sumenko, bet manome, kad tam įtakos turėjo ir prevencijos priemonės - visuomenėje dabar itin aktualiai vertina neatsakingo alkoholio vartojimo problemą“, - BNS sakė „Maximos“ tinklo Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė.
„Čia svarbu tiekėjams - jų yra nemažai ir jie į savo produkciją bando tokiais būdais (žaidimais ir akcijomis - BNS) atkreipti pirkėjų dėmesį (...) Bendriems pardavimas akcijos neturi jokio reikšmės. Taip, pirkėjai labiau perka akcines prekes, nes jos yra pigesnės, bet užtat neperka kitų produktų Jeigu būtų uždraustos akcijos, pats pirkimas alkoholinių gėrimų nė kiek nesumažėtų. Išlaidos alkoholiui dėl akcijų nesikeičia“, - BNS tvirtino „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Alkoholio gamintojai ir importuotojai: akcijomis ir žaidimais skatinama konkurencija
Alkoholio gamintojai ir importuotojai tvirtina, kad įvairiomis akcijomis ir žaidimais alkoholio gamintomai konkuruoja tarpusavyje dėl pirkėjų dėmeso. Anot jų, pritarus naujiems draudimams gamintojams bus sunkiau konkuruoti, o dėl to nukentės ir vartotojai.
„Alkoholio reklama bendram jo suvartojimui ir problemoms, kylančioms dėl išgėrusių gyventojų elgesio, neturi įtakos. Pažiūrėkime, kokioje aplinkoje vyksta su alkoholiu susiję rezonansiniai įvykiai. Ar konjako prisigėrę su kirviu užkapoja? Tai yra gilios socialinės problemos, baisus skurdas, tamsuma, nedarbas“ - BNS sakė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Prancūzijos koncerno „Belvedere“ valdomos bendrovės „Vilniaus degtinė“ marketingo vadovo Dariaus Šiaudinio teigimu, žaidimai, akcijos ir loterijos yra konkurencinės kovos tarp prekės ženklų įrankis.
„Akcijos yra vienintelis įrankis pirkėjus patraukti iš vieno tinklo į kitą, nuo vieno gamintojo lentynų prie kito (....) Akcijos ir loterijos organizuojamos brangesniems produktams, kurie turi didesnę maržą marketingo veiksmams“, - BNS tvirtino D.Šiaudinis.
Gamintojų atstovai pabrėžia, kad jų tarpusavo kova dėl pirkėjų dėmesio neturi įtakos bendriems alkoholio pardavimams.
„Alkoholinių gėrimų vartotojai dažniausiai renkasi iš keleto savo mėgstamų prekinių ženklų, todėl tokios akcijos vartotojų neskatina daugiau pirkti ir vartoti alkoholio, o tik daro patrauklesniu tam tikro prekės ženklo pasiūlymą konkurento atžvilgiu“, - BNS teigė alkoholio importo bendrovės „Bennet distributors“ marketingo direktorė Daiva Mališkienė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas: alkoholio suvartojimą būtina mažinti toliau
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovės Gražinos Belian teigimu, nors alkoholio suvartojimas pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo, to nepakanka, nes Lietuva ir toliau išlieka šalimi, kur alkoholio išgeriama daugiausia. Departamento duomenimis, 2014 metais vienam šalies gyventojui teko 12,7 lito absoliutaus alkoholio.
„Tie 12, 13 ar 14 litrų irgi yra labai daug. Situacija, perlipus 7-8 litrų ribą, yra nevaldoma ir dėl socialinių pasekmių, ir dėl sveikatos. Mūsų siekiamybė yra mažiau negu 7 litrai vienam žmogui“, - BNS tvirtino A.Veryga.
Anot G.Belian, nors departamentas neturi duomenų kaip keičiasi alkoholio pardavimai įvairių akcijų metu, neramina tai, kad jos vis labiau nukreipiamos į jaunesnius vartotojus.
„Labiausiai tokie žaidimai ar konkursai nukreipti į pakankamai jauno amžiaus vartotoją (....) Akcentuojamas poveikis jauniems žmonėms, nes jie jautriausi alkoholio kainai“, - BNS sakė G.Belian.
Pirmines pataisas draudžiančias alkoholinio gėrimo butelį, etiketę, kamštelį ar įpakavimą naudoti žaidimams ar loterijoms bei teikti bet kokias dovanas ar nuolaidas asmenims, perkantiems alkoholinius gėrimus, Seime dar 2006 metų vasarį įregistravo „tvarkietis“ Petras Gražulis.
Parlamentiniuose Sveikatos reikalų ir Ekonomikos komitetuose svarstant šiuos pakeitimus 10 metų, jie buvo ir griežtinami, ir švelninami, bet parlamentarai jokio sprendimo iki šiol nepriėmė. Seime yra likęs paskutinis balsavimas dėl jų priėmimo.
