Rinkimų kampanija – bene svarbiausias patekimo prie valstybės vairo arba grįžimo į jį koziris, noromis ar nenoromis prikaustantis net ir apolitiškais save vadinančiųjų dėmesį. Ne veltui tūlo lietuvaičio sudominimui ir pritraukimui skiriamos tūkstantinės lėšos, aukojamas laikas ir liejamas prakaitas.
Tačiau kai kurių tautos atstovų galimybės pasireikšti rinkimų kampanijos metu netenkina.
Štai Seime pradėtas nagrinėti siūlymas leisti kandidatams naudoti įvairesnę, ne tik spausdintą agitacinę medžiagą. Kad tai vėl nevirstų rinkėjų papirkinėjimu, pasiūlyta nustatyti jos kainos ribą.
Posėdyje antradienį po pateikimo pritarta „darbiečių“ inicijuotai pataisai, kad rinkėjų papirkimu nebus laikomas agitacinės medžiagos dalijimas, kai jos vertė mažesnė nei 0,003 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (tai siektų apie 7 litus).
Inicijuota pataisa sulaukė nevienareikšmių vertinimų. Štai opozicijos atstovo, socialdemokrato Algirdo Syso nuomone, tokios pataisos priėmimas tik dar labiau padidintų galimybes piktnaudžiauti ir papirkinėti rinkėjus.
„Tas siūlomas agitacinės medžiagos dydis bus kintamas, bet „darbiečiai“ nori praplėsti, kaip jie patys sako, informacijos pateikimo priemones. Taigi, pavyzdžiui, galima agitaciją vykdyti ir ant „bambalio“ už 7 litus. Dabar yra griežtai reglamentuota, kad agitacinė priemonė yra lankstinukas, o ne kokia plokštelė, eilėraščių knygutė ar medaus pakelis“, – griežtai pareiškė A. Sysas.
Jo nuomone, „darbiečių“ tikinimas, jog galimybė naudoti įvairesnę rinkimų medžiagą kartu su fiksuotos jos vertės nustatymu padės išvengti piktnaudžiavimo, yra nepagrįstas.
„Piktnaudžiavimas kaip tik padidės, nes tokią agitacinę medžiagą sunkiau bus reglamentuoti. Dabar reglamentuota taip – platiname lankstinuką, ir viskas. Jis gali kainuoti ir 10 litų, tačiau propaguoja tam tikras idėjas. Visai kas kita, kai duodi žmogui tai, ką jis panaudos ūkyje“, – sakė parlamentaras.
Tuo tarpu pataisų iniciatorius, „darbietis“ Vytautas Gapšys yra įsitikinęs, jog leidimas naudotis įvairesne agitacine medžiaga pasitarnautų ir kandidatų originalumo skatinimui.
„Aš manau, kad rinkimuose kandidatas prisistatydamas turi parodyti ir savo originalumą. Jis nebūtinai turi būti įspraustas į rėmus, jog jam galima leisti tiktai vienokio ar kitokio turinio lankstinukus. Kandidatas turi save pristatyti, ir jeigu jis tai sugeba padaryti įvairiau, manau, kad rinkėjai tai įvertina. Taip pat jie įvertina ir tai, kad kandidatas ateityje galės originaliau pažiūrėti į visą Lietuvos valstybės valdymą“, – samprotavo V. Gapšys.
Jo manymu, svarbu yra pačios agitacinės medžiagos pobūdis.
„Dabar pagal įstatymą yra numatyta, kad galima platinti lankstinukus, biografijas, programas, ženkliukus. Tačiau kartais nutinka tokių kuriozinių atvejų, kaip, pavyzdžiui, liberalcentristams, kurie platino kompaktinius diskus su įrašyta rinkimų programa.
Kompaktinis diskas jau į šitą kategoriją kaip ir nebepatenka – tai nei lankstinukas, nei brošiūra. Todėl buvo dėl to svarstyta, šiek tiek kalbėta ir su Vyriausiąja rinkimų komisija, kad būtų galima žiūrėti gal šiek tiek kitaip.“
Taigi pasiūlyta nustatyti ribą, kuri reikštų, jog tai nėra rinkėjų papirkinėjimas. „Darbietis“ teigė, kad tokiu būdu patys rinkimų kampanijos dalyviai galėtų pasirinkti agitacinės medžiagos formą. „Jeigu jie norės išleisti kompaktinį diską, gerai, jei norės išleisti DVD, irgi gerai, jei pasirinks brošiūrą – jų valia. Mes norime padaryti sistemą šiek tiek lankstesnę šiuo atžvilgiu“, – kalbėjo V. Gapšys.
Pabandžius parlamentarą provokuoti – užklausus, ar mažiau nei 7 litus kainuojanti agitacinė medžiaga jau nebegali būti dovana ir rinkėjo papirkimas, – V. Gapšys pareiškė, jog į tai žiūrima iš kitos pusės.
„Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog agitacinė medžiaga bus atiduodama 7 litų monetomis. Visi suvokia, kad taip nėra, kad tai yra finansinis instrumentas – pinigai. Ir pinigų padavimas šiuo atveju rinkimų metu tikrai nebūtų priskiriamas prie tokių leistinų priemonių. Visur yra protingumo kriterijus“, – kalbėjo parlamentaras.
Tiesa, V. Gapšys apgailestavo, jog iki artėjančių rinkimų Seimas priimti pataisų greičiausiai nebespės, todėl svarstymas bus perduotas Audito komitetui.
Paklaustas apie piktnaudžiavimą agitacinės medžiagos naudojimu, V. Gapšys šią problemą įvardijo kaip labai paplitusią.
„Mes patys per rinkimus skundėmės, kad žmonės buvo papirkinėjami alumi, kad buvo dalijama tikrai neleistina atributika ir panašiai. Taigi, jei jie (rinkimų kampanijos dalyviai – past.) tokią gamina ir duoda, kartais netgi pikto nenorėdami, ir mes matome, kad į įstatymo rėmus ji netelpa, tai reiškia, jog tokios medžiagos gamyba apmokama iš neoficialių lėšų.
Jeigu neleistinos agitacinės medžiagos išlaidos atsispindėtų oficialiose lėšose (pvz., apyrankių, kurios yra neleistinos, gamyba), kiltų tam tikra kontroversija. Ir jeigu kandidatai galbūt taip daro, geriau tegul daro tai oficialiai, iš oficialių lėšų, ir mes išvengsime piktnaudžiavimo. Nes tuomet matome, už ką, iš ko, iš kur tie pinigai buvo gauti. Tai geriau, nei bandyti įvairiai nuslėpti išlaidas ir išsisukti iš susidariusios situacijos“, – teigė „darbietis“.
Kaip moneta turi dvi puses, taip ir didesnės laisvės prašymas turi du galus – viena vertus, įvairovės ir originalumo skatinimas dar niekam nepakenkė, greičiau atvirkščiai. Tačiau, kita vertus, atlaisvintoms rankoms, o ypač trokštančioms valdžios, visada maga gvieštis daugiau nei priklauso. Lieka tikėtis, kad gero siekimas neišvirstų į piktnaudžiavimą, kurio mūsų rinkimų kampanijose, deja, iki šiol buvo neišvengta.
