Pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos alergologės, klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, tai nėra tik keisti sutapimai – tai vadinama kryžmine alergija, kai organizmas klaidingai sureaguoja į panašius baltymus, esančius skirtinguose šaltiniuose.
Kas yra kryžminės alergijos?
Alergijos epizodus išprovokuoja vadinamieji alergenai – specifinės medžiagos, į kurias sureaguoja alergiško žmogaus imuninė sistema, rašoma spaudos pranešime.
Alergenai yra baltymai, kurie nėra vientisa medžiaga – jie susideda iš vadinamųjų alergenų komponentų. Vieni jų, pasak gydytojos alergologės, yra pagrindiniai, į kuriuos reaguoja daugiau nei 50 proc. alergiškų žmonių, kiti – minoriniai, mažieji, į kuriuos reaguoja mažiau nei pusė.
„Kryžminės alerginės reakcijos atsiranda tada, kai skirtinguose alergeno šaltiniuose yra struktūriškai panašūs komponentai. Imuninė sistema juos atpažįsta kaip tą patį antigeną.
Pavyzdžiui, jau minėto beržo žiedadulkių komponentas Bet v 1 yra struktūriškai panašus į baltymus, esančius obuoliuose, persikuose ar lazdyno riešutuose, todėl žmogus, kuris yra alergiškas beržui, gali patirti niežėjimą ar graužimą burnoje, suvalgęs šiuos vaisius ar riešutus“, – paaiškina alergologė N. Stirbienė.
Vis dėlto, gydytoja ramina, kad ne kiekvienas alergiškas žmogus patirs kryžmines alergines reakcijas. Pasak jos, tai priklauso nuo individualaus organizmo įsijautrinimo. Kodėl vienų žmonių organizmas įsijautrina tam tikriems komponentams, kitų – ne, vis dar nėra iki galo aišku, tačiau nustačius įsijautrinimą konkretiems komponentams, galima tiksliau įvertinti tokius dalykus kaip, ar žmogui gresia patirti sunkią alerginę reakciją, arba, kokia tikimybė, jog alergija išaugs ar išliks, ar galima taikyti specifinę imunoterapiją ir kokia ji būtų veiksmingiausia individualiu atveju.
Netikėtos sąsajos: nuo žiedadulkių iki vėžiagyvių
Kryžminės alerginės reakcijos tuo ir įdomios, kad gali sukelti simptomus, susidūrus su iš pažiūros visai vienas į kitą nepanašiais veiksniais. Gydytoja alergologė, klinikinė imunologė pateikia keletą esminių kryžminių reakcijų pavyzdžių.
„Alergija, kurią sukelia beržiniai augalai, dažnai lemia kryžmines reakcijas į obuolius, taip pat morkas, kaulavaisius ar lazdyno riešutus. Kitas dažnas alergenas Lietuvoje – kietis arba pelynas. Jo žiedadulkėms įsijautrinusių žmonių organizmas gali sureaguoti į salierus, morkas, taip pat pomidorus, įvairius prieskonius“, – vardina N. Stirbienė.
Tarp mažiau tikėtinų atvejų gydytoja išskiria ir alergiją katėms bei dulkių erkėms. Katėms alergiškų žmonių organizmas gali sureaguoti į kiaulieną, dulkių erkutėms – į vėžiagyvius.
Anot gydytojos, kryžminės alerginės reakcijos gali pasireikšti ir tarp maisto produktų. Pavyzdžiui, jei žmogus alergiškas karvės pienui, tikėtina, kad bus jautrus ir kitų gyvūnų pienui, kartais ir jautienai. O alergija kiaušiniams gali reikšti ir jautrumą vištienai.
Kaip suprasti – nauja alergija ar kryžminė reakcija?
Pasak gydytojos, tai dažnas ir alergiškiems žmonėms itin aktualus klausimas.
„Kryžminės reakcijos dažniausiai sukelia burnos alergijos simptomus, tokius kaip niežulys, deginimas burnoje, suvalgius žalią vaisių ar daržovę.
Kartais gali pasireikšti ir sunkesnės reakcijos ir tuomet be išsamių tyrimų atskirti tampa sunku, – sako gydytoja ir atkreipia dėmesį, jog įprasti alerginiai tyrimai tokiais atvejais ne visada padeda, – Įprastiniai tyrimai nustato imunoglobulino E (IgE) koncentraciją ne prieš konkretų alergeno komponentą, o prieš visą alergeną. Todėl jie negali specifiškai identifikuoti kryžminių reakcijų“.
Siekiant itin tiksliai nustatyti organizmo įsijautrinimą specifiniams alergenų komponentams, kas gali lemti kryžminių alerginių reakcijų atsiradimą turėtų būti atliekamas išsamus išplėstinis alergenų ir jų komponentų tyrimas.
Jo metu nustatomas ne tik organizmo įsijautrinimas visam alergenui, bet ir jo komponentams. Tai leidžia atskirti įsijautrinimą pagrindiniams alergenams nuo kryžminių reakcijų, įvertinti reakcijų sunkumo riziką, vaikams – tikimybę alergiją „išaugti“ bei parinkti tinkamiausią alergeną gydymui specifine alergenų imunoterapiją, kurios metu imuninė sistema palaipsniui „išmokoma“ nebereaguoti į simptomus sukeliantį alergeną.
Išplėstiniai alergenų komponentų tyrimai naudingi atlikti tada, kai žmogui įtariama alergija keliems alergenams, pasireiškia kryžminės reakcijos, patariamos sunkios ar anafilaksinės reakcijos, svarstoma dėl specifinės imunoterapijos.
Tiesa, gydytoja atkreipia dėmesį, jog toks tyrimas neturėtų būti atliekamas netrukus po patirtos anafilaksinės reakcijos. Reikėtų palaukti dar 4-6 savaites, nes iki tol tyrimas gali būti netikslus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
