Pastaraisiais metais, sako ji, užsikrėtimų buvo mažiau, tačiau dėl pandeminės situacijos statistika buvo gana iškreipta – žmonės, pajutę nemalonius simptomus, vengė kreiptis į gydymo įstaigas bijodami jose užsikrėsti koronavirusu, taip pat buvo uždaryti darželiai ir mokymosi įstaigos, kuriose dažnai plinta enterobiozė.
Būtent enterobiozės (dar vadinamos spalinėmis) atvejų, pasak A. Bartulienės, Lietuvoje būna daugiausia – maždaug 900 per metus. Askaridozė (askaridės) pasitaiko kiek rečiau – registruojama maždaug 250 kartų per metus. Eckinokakozė, sunkiausias susirgimas, kurį sukelia kaspinuočiai, Lietuvoje registruojama maždaug 50 kartų per metus, tačiau, pastebi epidemiologė, jos atvejų Lietuvoje daugėja.
Spalinukės kiaušinėliai išsilaikyti gali ir mėnesį
Enterobiozė, geriau visiems pažįstama kaip spalinukės, dažniausiai pasireiškia mažiems vaikams, o ypač, sako specialistė, lankantiems darželius.
„Kirmėlės plinta per kiaušinėliais užterštą aplinką. Aišku, greitai plinta ir šeimoje – jei atsiranda ligonis, greičiausiai visi būna užsikrėtę“, – sako A. Bartulienė. Tinkamai gydantis ir pakartotinai neužsikrečiant, sako specialistė, kirmėlės gali pasišalinti per dvi dienas, tačiau kartais su tuo kovoti gali tekti ir ilgiau.
„Jei žmogus nežino, kad jis serga, jis, kaip infekcijos šaltinis, išskiria labai daug kiaušinėlių ir užteršia aplinką, o subrendę kiaušinėliai aplinkoje gyvybingi gali išlikti apie mėnesį. Jei žmogus neatkreipia dėmesio į simptomus, jis vis užsikrečia pakartotinai.
Sako, aš geriu vaistus, bet sergu mėnesius. Taip yra dėl to, kad kiaušinėlių aplinkoje labai daug, todėl gydymas turi eiti su aplinkos švarinimu. Reikia dažniau plauti grindis, siurbti kilimus, trumpai karpyti nagus. Jei liga tikrai diagnozuota reikia miegoti su gerai priglundančiais apatiniais, kad šalinantis kiaušinėliams jie nepatektų ant patalynės“, – paaiškino specialistė.
Simptomai, sako epidemiologė, gana lengvi – šalinantis kirmelaitėms, kurios siekia vos 9 mm, jaučiamas dirginimas, norisi kasytis, dėl to gali būti sunku išsimiegoti ir pasiilsėti.
„Prastai išsimiegama, krenta darbingumas, vaikams sumažėja mokslo pasiekimai. Žmogus tampa nervingesnis, dirglesnis, kartais sumažėja apetitas sumažėja. Vaikams kartais pasitaiko nevalingas naktinis šlapinimasis.
Vaikai taip pat kasydamiesi gali pažeisti odą, o tada gali atsirasti ir bakterinės kilmės infekcija. Kirmėlaitės gali nukeliauti į apendiksą ir sukelti apendicitą, tačiau tai labai reta komplikacija. Dažniausiai tiesiog labai sumažėja gyvenimo komfortas“, – sako A. Bartulienė.
Susirgimų kaspinuočiais Lietuvoje daugėja
Epidemiologė sako, kad echinokokozė, geriau žinoma kaip tiesiog kaspinuočių kirmelės, yra pavojingiausias ir sunkiausias parazitinis susirgimas Lietuvoje, o sergamumo rodiklis šia liga, išskyrus pandeminius 2020-uosius, didėja.
„Tai yra tikrai sunki liga. Infekcijos šaltinis dažniausiai yra lapės, usūriniai ir naminiai šunys. Jų organizme gyvena kaspinuočiai, mažyčiai, kelių mm dydžio. Su išmatomis kaspinuočių kiaušinėliai pasklinda aplinkoje, o užsikrečiama, kai per burną kiaušinėliai patenka į žarnyną“, – sako epidemiologė.
O užsikrėsti, pasak specialistės, galima visai paprastai.
„Užsikrečiama per nešvarias rankas, neplautas uogas, vaisius, daržoves, valgant neplautas miško uogas. Per nešvarias rankas kiaušinėliai patenka į burną, o tada į žarnyną. Iš kiaušinėlių žarnyne išsirita lerva, kuri per kraujo sistemą, nes žarnynas turi labai gerai išvystytą kraujotaką, patenka į kraujotaką ir lerva dažniausiai nunešama į kepenis, o jose pradeda formuotis cista“, – sako specialistė.
Lietuvoje diagnozuojamos dvi rūšys – cistinė ir alveokokinė echonikokozė. Cistinė, aiškina epidemiologė, kai kepenyse yra tik viena cista, o alveokokinė, kai cista susideda iš mažų, smulkių pūslelių.
„Pūslės pažeidžia kepenis, ir būdinga tai, kad jos gali peraugti šalia kepenų esančius organus. Pačioje pradžioje, kai yra inkubacinis periodas, žmogus nieko nejaučia. Pirmieji simptomai gali pasijausti po 5 ar net 15 metų“, – įspėja specialistė.
Pasak jos, žmogui pajutus simptomus liga jau būna stipriai pažengusi, todėl ir gydymas dažnai būna sudėtingas. Nors ši liga pilnai išgydoma, pacientas dažnai turi tikrintis visą gyvenimą, kartoti vaistų kursus, o laiku nepajautus simptomų ir nepradėjus gydymo cista gali peraugti tulžies latakus, todėl laikui bėgant gali išsivystyti ir gelta.
Ūmių simptomų nėra
Atpažinti parazitinius susirgimus gali būti sunku, nes ūmių simptomų nėra.
„Kirmėlės turi savybę slopinti imuninę sistemą. Organizmas neatpažįsta „įsibrovėlio“ ir leidžia kirmėlei gyventi, o ilgai gyvendama ji pradeda kenkti. Pavyzdžiui, askaridės, būdamos didelės, pradeda vartoti medžiagas, reikalingas žmogaus organizmui.
Jei žmogus nepastebi, kad serga, jos sunaudoja visas medžiagas, kurios reikalingos mums. Gali atsirasti odos bėrimai, gali slinkti plaukai. Mūsų organizmui ima trūkti ir vitaminų, ir elementų, bet laiku diagnozavus kirmėlės pasišalina ir įprastai didelės žalos nepadaro“, – sako A. Bartulienė.
Taip pat, kadangi askaridės didesnės ir gali užaugti iki 10-15 cm, esant didesniam jų kiekiui gali atsirasti žarnyno sutrikimai, viduriavimas, šleikštulys, pykinimas.
Echinokokozės atveju galite jausti maudimą kepenų srityje, o enterobiozės atveju vargina naktinis niežulys.
