Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Dovilė Vaičiulienė pastebi, kad dėl šios priežasties organizme atsiranda skysčių sąstovis, be to, pablogėja kraujotaka, todėl gali sutrikti kitų organų funkcija.
„Dažniau šiuo sindromu serga vyresni asmenys – tam įtakos turi gausesnė kardiovaskulinių bei kitų gretutinių ligų puokštė. Šiems pacientams dažnai diagnozuojama hipertenzija, vainikinių arterijų liga, cukrinis diabetas, širdies ritmo sutrikimai, lėtinė inkstų liga, anemija ar kitos būklės, didinančios širdies nepakankamumo išsivystymo riziką ar sunkinančios jo eigą“, – pasakoja D. Vaičiulienė.
Visgi, ši liga gali būti nustatoma įvairaus amžiaus pacientams, tarp jų ir ir labai jauniems žmonėms, kuriems širdies nepakankamumą gali lemti ir įgimtos širdies ligos.
Kaip atpažinti širdies nepakankamumą?
Širdies nepakankamumas pagal savo progresavimą skirstomas į 4 stadijas. A stadija priskiriama pacientams, kuriems nustatoma didelė jo išsivystymo rizika, pavyzdžiui, sergant arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ar nutukimu. B stadija – jau pasireiškus struktūriniams ar funkciniams širdies pokyčiams, kurie dažniausiai nustatomi atlikus echokardioskopiją. Šiais pirmaisiais etapais širdies nepakankamumo simptomų pacientas dar nejaučia.
„Kai atsiranda ligai būdingų simptomų ir požymių, tokių kaip dusulys, blogėjanti fizinio krūvio tolerancija ar greitas neadekvatus nuovargis, nustatoma C stadija, o D – galutinė ligos stadija – atsparus gydymui, įsisenėjęs širdies nepakankamumas“, – dalinasi gydytoja kardiologė.
Apie širdies nepakankamumą gali išduoti priepuolinis dusulys nakties metu, kai tenka atsikelti ir pasėdėti, kad jis praeitų. Dėl šios priežasties pacientai, siekdami palengvėjimo, dažnai po galva deda kelias pagalves ir miega pusiau sėdomis ar net fotelyje. Stebimi skysčių susilaikymo organizme požymiai – patinimai kojose, pilvo apimties padidėjimas, greitas svorio augimas skysčių sąskaita. Pacientai pastebi, jog rūbai tampa siauresni, o dėl kojų sutinimo sunkiau apsiauti batus. Taip pat gali būti jaučiamas dažnas ar neritmiškas širdies plakimas tiek ramybės būsenoje, tiek fizinio krūvio metu.
Anot gydytojos, šiuos ligos požymius yra sunkiau atskirti vyresnio amžiaus, nutukusiems asmenims, moterims. Be to, panašiai gali pasireikšti ir kitos ligos bei būklės – plaučių ligos, mažakraujystė, aktyvios infekcijos, endokrininiai sutrikimai, veninės kraujotakos nepakankamumas, kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimas. Todėl pajutus bet kuriuos iš minėtų simptomų ir požymių reikėtų kreiptis į savo gydytoją, kad būtų laiku nustatyta nusiskundimų priežastis ir pradėtas gydymas.
Kas lemia širdies nepakankamumo išsivystymą?
„Širdies nepakankamumas yra ligų, pabloginančių širdies struktūrą ir funkciją, komplikacija. Dažniausios šio sindromo priežastys yra arterinė hipertenzija bei išeminė širdies liga – lėtinė širdies vainikinių arterijų pažaida ar persirgtas miokardo infarktas“, – pranešime spaudai pastebi D. Vaičiulienė.
Širdies nepakankamumo atsiradimą gali lemti vožtuvų ydos, ritmo sutrikimai, genetinės ligos, įgimtos ydos, gausus alkoholio vartojimas, tam tikri kardiotoksiniai preparatai, taip pat infekcijos, kaip, pavyzdžiui, gripas. Riziką sirgti padidina ir cukrinis diabetas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, metabolinis sindromas, genetinis paveldėjimas.
Širdies nepakankamumas gali būti lėtinis arba ūminis. Lėtinė ligos forma vystosi laipsniškai, pavyzdžiui, ilgai sergant ir blogai kontroliuojant padidėjusį arterinį kraujospūdį. Ūminė ligos forma yra pavojinga gyvybei būklė ir dažniausiai gydoma ligoninėje. Tai gali būti naujas ligos pasireiškimas, pavyzdžiui, įvykus ūminiam miokardo infarktui, kai staiga nusilpsta raumens funkcija, arba kai sparčiau pablogėja sergančiųjų lėtiniu širdies nepakankamumu būklė.
Ligos kontrolei svarbios kompleksinės priemonės
Ši būklė diagnozuojama atsižvelgus į paciento nusiskundimus, apžiūros duomenis, laboratorinių tyrimų rezultatus ir instrumentinius tyrimus – elektrokardiogramą, širdies echoskopiją. Diagnozei patikslinti pacientas gali būti nukreipiamas atlikti širdies vainikinių arterijų ištyrimą, širdies magnetinį rezonansą ar kitus papildomus sudėtingesnius tyrimus.
„Tai yra lėtinė progresuojanti liga, gydoma visą gyvenimą, o jos kontrolė susideda iš gyvensenos pokyčių, nuolatinio vaistų vartojimo, jei reikia, intervencinio gydymo, elektrinių prietaisų implantavimo bei chirurginio gydymo – dirbtinės širdies implantavimo ar širdies transplantacijos“, – atkreipia dėmesį gydytoja kardiologė.
Gydant širdies nepakankamumą siekiama pagerinti paciento gyvenimo kokybę, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo, kad neprireiktų gydymo ligoninėje, prailginti gyvenimą bei sumažinti staigios mirties riziką. Gydymo planas visada sudaromas individualiai, įvertinus paciento amžių, ligos priežastį, gretutines ligas, atliktų tyrimų duomenis ir kitą informaciją apie jo būklę.
„Be vaistų ir intervencinių priemonių, visiems pacientams svarbu atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, palaikyti skysčių pusiausvyrą, sekti kūno svorį, riboti suvartojamos druskos kiekį, reguliariai mankštintis, sekti savo arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimo dažnį, žinoti, kaip atpažinti būklės pablogėjimą ir patiems koreguoti tam tikrų vaistų dozes“, – atkreipia dėmesį D. Vaičiulienė.
Širdies nepakankamumas – blogos prognozės liga
Pasak gydytojos kardiologės, idealu, kai pasitikrinti savo sveikatos atvyksta iš pažiūros sveikas, kardiovaskulinės sistemos nusiskundimų neturintis žmogus. Neretai net ir tokiam asmeniui gali būti nustatomi tam tikri rizikos veiksniai ar net besimptomė širdies struktūrinė ar funkcinė pažaida – širdies nepakankamumo B stadija. Tuomet, paskyrus tinkamą gydymą, galima išvengti ligos progresavimo iki sunkesnių stadijų bei prailginti kokybiško gyvenimo trukmę. Kai kuriais atvejais, kai pašalinama priežastis, širdies nepakankamumas gali praeiti.
Tačiau daugeliu atvejų širdies nepakankamumas progresuoja. Tai blogina kitų organų – inkstų, kepenų, plaučių, smegenų veiklą, atsiranda elektrolitų disbalansas, anemija, išsekimas ir depresija. Dalį sergančiųjų ištinka staigi mirtis dėl grėsmingų ritmo sutrikimų.
„Širdies nepakankamumo prognozė bloga – mirštamumas priklauso nuo širdies nepakankamumo eigos ir sunkumo, bet vidutiniškai per 1 metus siekia 15–30 proc., o per 5 metus daugiau nei 50 proc. Tai blogesni rezultatai nei dalies onkologinių ligų“, – atkreipia dėmesį D. Vaičiulienė.
Anot jos, svarbu ne tik laiku atpažinti ir skirti tinkamą gydymą – ne mažiau svarbi ir paciento atsakomybė laikytis gydytojo nurodymų. Klinikinėje praktikoje neretai susiduriama su atvejais, kai pacientas pasijunta geriau, pasitaria su aplinkiniais, pasiklysta informacijos gausoje ir nusprendžia vaistų nebevartoti. Deja, dažniausiai tai lemia ligos paūmėjimą ir gydymą ligoninėje. Todėl kilus neaiškumams ar jaučiant būklės pablogėjimą šeimos gydytojo ar kardiologo konsultacija padėtų sukontroliuoti ligos eigą.
Kokių taisyklių reikėtų laikytis, kad būtų sumažinta širdies nepakankamumo išsivystymo rizika?
Remiantis moksliniais tyrimais, širdies nepakankamumo išvengti padeda visos priemonės, kurios mažina širdies pažaidos riziką. Tam svarbūs tiek gyvensenos įpročiai, tiek tinkamas jau esamų širdies ligų gydymas.
- Būtina atsisakyti žalingų įpročių – rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo, vengti antsvorio ir nutukimo, didinti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis.
- Labai svarbu veiksmingai ir kuo anksčiau pradėti gydyti arterinę hipertenziją, dislipidemiją – padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje, cukrinį diabetą.
- Kiekvienas žmogus turėtų reguliariai matuotis arterinį kraujospūdį namuose, žinoti savo cholesterolio ir gliukozės koncentraciją kraujyje – kuo anksčiau nustatomi ir pradedami gydyti rizikos veiksniai, tuo labiau sumažinama rizika sirgti kardiovaskulinėmis ligomis ir, žinoma, širdies nepakankamumu.
- Dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, laikytis šeimos gydytojo ir kardiologo nurodymų, sveikos gyvensenos principų – būti pavyzdingais, aktyviais ir pozityviais, vengti streso.