„Kuo toliau, tuo dažniau į mus kreipiasi jauni pacientai, kurių dantys labai nudilę ir tai nėra dėl amžinių pokyčių, natūraliai vykstančių mūsų organizme. Tokio dantų dilimo pagrindinė priežastis gali būti patiriamas emocinis stresas, susierzinimas, pyktis.
Bruksizmas gali vykti tiek dienos metu, tiek naktį. Dieną, esant įtemptai, stresinei situacijai dažnas nevalingai stipriai sukanda dantis. Labai padidėja kramtomųjų raumenų tonusas ir dantys yra veikiami labai stiprios kramtomųjų raumenų jėgos.
Tai vyksta nevalingai, žmonės to net nepajaučia. Tik atkreipus dėmesį, pradeda save stebėti ir kontroliuoti. Naktinio bruksizmo kontroliuoti negalime. Tai vyksta ramybės būsenoje, miegant. Žmogus nejaučia, kad griežia dantimis. Tai girdi tik tame pačiame kambaryje miegantys kiti žmonės. Pats žmogus kartais gali ryte jausti kramtomųjų raumenų nuovargį“, – teigia L. Balnienė.
Įvardino bruksizmo požymius
„Bruksizmo požymiai: dantų nudilimas, padidėjęs dantų jautrumas, dantų įskilimai ar lūžiai, pasikartojantys plombų ar vainikėlių bei tiltinių protezų lūžiai, padidėjęs dantų paslankumas, kramtymo raumenų padidėjimas, skausmingumas ar nuovargis, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario skausmingumas, galvos skausmai, ypatingai smilkinių srityje.
Miego bruksizmui būdinga, kad simptomai pasireiškia tik nubudus, o dienos bruksizmo pasekmės jaučiamos dienos pabaigoje, po griežimo dantimis epizodų.
Kaip galime sau padėti? Dieninio bruksimo periodais turime save kontroliuoti: esant įtemptai, stresinei situacijai, atkreipti dėmesį, ar nesame stipriai sukandę dantų. Reikia nepamiršti taisyklės: lūpos – kartu, dantys – atskirai.
Esant naktiniam bruksizmui reikia nakčiai užsidėti apsaugines kapas, kurios neleidžia trintis dantims vienas į kitą. Tokios kapos yra gaminamos individualiai.
Jei griežiate, ar įtariate, kad griežiate, dantimis, reikia kreiptis į savo gydytoją odontologą, kuris įvertins situaciją ir patars, kokių prevencinių priemonių ar gydymo jums reikia“, – rašoma tekste.
