Mokslininkų vadinamas Batagaikos krateriu, Pražūties plyšys yra maždaug 1 km ilgio ir 86 m gylio. Per metus jis vidutiniškai pailgėja nuo 10 iki 30 metrų. Šiltesniais metais krateris padidėja labiau, o tai reiškia, kad dėl vis karštėjančio Sibiro klimato, laikui bėgant, įtrūkimas sparčiai plėsis ir gilės.
Naujajame tyrime, mokslininkų komanda iš Sasekso universiteto, pažvelgė į tai, ką plyšys atvėrė. Iki šiol jie aptiko po žeme palaidotas miškų fosilijas, išnykusias gyvūnų rūšis, ir įvairių duomenų apie tai, kaip per paskutiniuosius 200 000 metų keitėsi klimatas. Taigi, iš šios pusės, Pražūties plyšys yra gana naudingas, rašo „BBC Earth“.
Sibiro Pražūties plyšys techniškai yra žinomas kaip „termokarstas“ (šis pavadinimas kyla iš panašaus, tačiau nesusijusio erozijos darinio, susidarančio kalkakmenyje). Šios struktūros susiformuoja, kai amžinasis įšalas – viršutinis dirvožemio sluoksnis, ilgą laiką veikiamas žemesnės nei 0℃ temperatūros – pradeda netolygiai tirpti. Dėl to reljefe atsiranda įdubimų, kurie žemei vėl užšąlant ir atšylant, gilėja ir platėja.
Pražūties plyšys yra ypatingai aiškus ir pats didžiausias tokio reiškinio pavyzdys. Jis auga jau nuo XX a. 7 deš., o jo didėjimo tempai vis greitėja.
Tyrime taip pat buvo paminėta, kad Pražūties plyšys plečiasi link kito šalia esančio erozijos veikiamo slėnio, taigi yra tikimybė, kad nereikės ilgai laukti, kol įtrūkimas dar labiau padidės.
Gausus lobių mokslininkams
Amžinasis įšalas, kaip ir galima suprasti iš jo pavadinimo, išlieka užšalęs ilgą laikotarpį: bent jau dvejus metus, nors, paprastai, ir ilgiau. Termokarstų atsiradimas yra aiškus fizinis įrodymas, kad klimatas šyla, o neįtikėtinas Pražūties plyšio dydis yra daugiausia nerimo keliantis pranašas.
Vis vien, Pražūties plyšio „išlaisvinti“ paleontologiniai stebuklai yra šiokia tokia šviesioji visos šios situacijos pusė. Kartu su visomis senovinėmis žiedadulkėmis, kurios dabar pasklido po šiuolaikinį pasaulį, įtrūkime taip pat buvo aptiktas labai senas arklys, ir net iš purvo kyšanti mamuto galva.
Tačiau svarbiausias atradimas yra klimatologiniai duomenys. Pražūties plyšyje esančių nuosėdų lobyno amžius siekia net įvairių ekologinių pokyčių sukėlusį tarpledyninį šiltąjį laikotarpį, vykusį prieš 125 000 metų.
Supratę šį svarbų atšilimo laikotarpį, mes galėsime geriau nuspėti, kaip gyvybė žemėje reaguos į šiandienos šiltėjantį klimatą. Tiesa, atsižvelgiant į dabartinius rekordinius nykstančių rūšių rodiklius, iš karto perspėjame – ne kaip.
Tačiau šis įtrūkimas yra labiau „pražūtingas“ nei „įdomus“. Yra tikimybė, kad jam plečiantis, į atmosferą patenka dideli kiekiai ilgai po žeme kalintų dujų: metano ir anglies dvideginio.
Taigi Pražūties plyšys nėra tik vizualus klimato atšilimo požymis, bet kartu ir aktyvus šio proceso dalyvis.
