Šiaulių universitetas, ne pirmus metus brandinantis mintį kartu su Kauno technologijos universitetu įkurti Šiaurės regiono poreikius tenkinsiančią aukštąją mokyklą, stebisi, kodėl kolegos iš KTU Panevėžio instituto, balansuojantys ties išlikimo riba, taip netoliaregiškai kratosi šios idėjos. Panevėžiečių argumentais domėjosi Lina DRANSEIKAITĖ.
Šiauliai siūlo išeitį
Pasibaigus egzaminų maratonui abiturientai renkasi tolesnį gyvenimo kelią. Bene du dešimtmečius apie Panevėžio universitetą tuščiai kalbėjusi valdžia savo užmojų taip ir neįgyvendino, o Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas svarsto jau kitąmet uždaryti kai kuriuos padalinius, mat norinčiųjų studijuoti Aukštaitijos sostinėje tik mažėja.
Tačiau vilčių siekti aukštojo universitetinio mokslo gimtajame mieste dabartiniai moksleiviai neturėtų laidoti, mat Šiaulių universitetas ne pirmus metus brandina mintį kartu su Kauno technologijos universitetu įkurti Šiaurės regiono poreikius tenkinsiančią aukštąją mokyklą.
Šiaulių universiteto senato pirmininkas profesorius daktaras Vincas Laurutis įsitikinęs, kad tokia aukštoji mokykla galėtų tapti puikia atsvara sostinės ir užsienio universitetų traukai, bet KTU Panevėžio instituto direktorius profesorius daktaras Žilvinas Bazaras mano, jog daugiau studentų privilioti tikrai nepavyks.
Kaip „Sekundei“ teigė V. Laurutis, įkurti Šiaurės Lietuvos ar Aukštaitijos universitetą – reali ir įgyvendinama idėja. Ir Šiaulių universitetas, ir KTU Panevėžio institutas per pastaruosius kelerius metus stipriai nukraujavo, kai daug jaunuolių išvyko mokytis į Vilnių, Kauną ar užsienį. O toks universitetas būtų puiki atsvara sostinės ir užsienio universitetų traukai. Tuo labiau kad toks darinys galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos paramą, skirtą regionų plėtrai.
„Šiauliai ir Panevėžys istoriškai yra kaip du broliai konkurentai, panašūs savo dydžiu, socialine, ekonomine, kultūrine situacija. Deja, studentų iš Panevėžio sulaukiame labai mažai, nes nė viena to miesto švietimo įstaiga nėra suinteresuota, kad jaunuoliai rinktųsi Šiaulių universitetą. Kai tai taps ir Panevėžio universitetu, manau, situacija radikaliai pasikeis, – teigė Šiaulių universiteto senato pirmininkas. – Universitetų susijungimo klausimą kėliau dar prieš septynerius metus, kai Panevėžio meru buvo Vitas Matuzas, bet tąkart buvo pasakyta, kad miestas turės savo universitetą. Deja, situacija per tuos metus radikaliai pasikeitė, todėl vėl grįžau prie šios minties. Manau, diskusija dėl jungimosi tarp abiejų aukštųjų mokyklų bendruomenių turėtų būti produktyvesnė.“
Procesas – neišvengiamas?
V. Lauručio manymu, regiono universitetas turės ateitį tik tuo atveju, jeigu jame bus pasirinkimo įvairovė. Tačiau universitetų filialai didžiuosiuose miestuose neturi perspektyvų, nes jie gali pasiūlyti tik labai ribotas studijų galimybes, todėl yra pasmerkti išnykti. Vienintelis kelias – ne konkurencija, o kooperacija. Pasak V. Lauručio, idėja suvienyti jėgas ir įkurti vieną, bet stiprų universitetą kol kas vertinama labai prieštaringai: ministerijos ir savivaldybės jai pritaria, bet sulaukiama abejingumo būtent iš Panevėžio instituto vadovybės, sumanymui prieštarauja ir kai kurie Šiaulių universiteto atstovai.
„Pajutome šaltuką iš Panevėžio instituto. Aišku, gal bijomasi pokyčių, kiekvienas būgštauja dėl savo ateities, darbo vietos, bet pirmiausia reikia galvoti apie jaunąją kartą. Net Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas yra sakęs, kad jeigu sukursime patrauklų darinį, jam pritars. Galvojant apie ateitį šis procesas yra neišvengiamas“, – įsitikinęs profesorius. V. Lauručio tikinimu, jeigu abi bendruomenės pritartų, būtų galima rengti projektą, kokie fakultetai galėtų veikti Panevėžyje, o kokie – Šiauliuose, būtų sudaryta mokslo taryba, išrinktas naujas rektorius ir kiti mokslo įstaigos organai. Tačiau jeigu KTU Panevėžio institutas nenorės girdėti Šiaulių universiteto pasiūlymo, gali būti taip, kad pirmojo tiesiog nebeliks.
„Mes savo universiteto autonomiją siūlome dėl viso regiono interesų. Ne mes turėtume prašyti svarstyti jungimosi galimybę, o Panevėžio institutas, juk jis kabo ant plauko. Pakaks tik Kauno technologijos universiteto rektoriaus įsakymo, ir institutas bus uždarytas, o visi studentai perkelti į Kauną“, – tiesiai šviesiai kalbėjo V. Laurutis.
Laukia permainos
KTU Panevėžio instituto direktorius Ž. Bazaras kiek kitaip vertina jungimosi galimybes. Anot profesoriaus, tai būtų žingsnis atgal. Kauno technologijos universitetas kasmet Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge yra tarp lyderių, todėl šlietis prie universiteto, neturinčio gilių tradicijų, būtų nelogiška.
„Tas klausimas jau buvo svarstomas ir prieš penketą metų. Taip, Panevėžiui reikia universiteto, antraip išvažiuos ir likęs jaunimas, tačiau kodėl mes turime pereiti į silpnesnį universitetą. Šiaulių universitetas skaičiuoja tik dešimtus metus, o tradicijoms susidaryti reikia ir šimtmečių“, – nenoro jungtis su Šiaulių universitetu priežastis nurodo Ž. Bazaras. Jo manymu, net ir sujungus aukštoji mokykla nebus pajėgi konkuruoti pagal studentų skaičių su Vilniaus, Kauno ar užsienio universitetais. Demografinė duobė ryški ne tik Lietuvoje, bet ir kitose beveik visose Europos Sąjungos šalyse. Kai reikia pasirinkti – ar nemokamą mokslą ir pačia naujausia technika aprūpintas mokymosi bazes, ar gimtojo miesto universitetą, daugeliui jaunuolių priimtinesnis pirmasis variantas.
Ž. Bazaro nuomone, jaunas žmogus, jeigu tik leidžia galimybės, stengiasi ištrūkti iš namų lizdelio. Žinant, kad abiturientų kasmet mažėja, neišvengiamai turi trauktis ir universitetai.
„Demografiniai procesai neišvengiami. Iki 2020 metų jusime, kad studentų mažėja, todėl natūralu, jog būsime priversti imtis tam tikrų pertvarkymų – uždaryti ar jungti kai kuriuos fakultetus. Stebuklo nebus: jeigu universitetas nerentabilus, reikia daryti tam tikrus sprendimus“, – apie laukiančias permainas kalbėjo rektorius.
Tuo labiau kad į Panevėžį koją įkelti nori ir Lietuvos edukologijos universitetas bei Mykolo Romerio universitetas – Ž. Bazaro žiniomis, jie planuoja Panevėžyje atidaryti savo filialus.
Universitetui miestas per mažas
Ž. Bazaro teigimu, meškos paslaugą regioniniams universitetams padarė ir 2008-aisiais įvesta studentų krepšelio sistema. Gabiausieji renkasi Vilniaus ar Kauno universitetus, o regionų aukštosioms mokykloms lieka tik trupiniai. Verslo partneriai taip pat nenoriai įsipareigoja gabiausius buvusius studentus, baigusius mokslą, įdarbinti. Anot Ž. Bazaro, daugelis darbdavių vis dar mąsto, kad pritrūkus darbo jėgos jos visada bus galima įsivežti iš trečiųjų šalių.
Tiesa, galimybe išlikti galėtų būti ir studentai iš kitų, dažniausiai trečiųjų šalių. Rektoriaus žiniomis, galimybe studijuoti Kauno technologijos universitete susidomėjo apie du šimtai interesantų, tačiau kiek iš tiesų pasirinks mokslus Lietuvoje, neaišku. O Panevėžio filialas užsieniečių netraukia.
„Studentai iš trečiųjų šalių dažniausiai renkasi tas studijų kryptis, kurios yra itin brangios jų šalyse, pavyzdžiui, medicina. Panevėžio institutas patrauklus savo robotikos laboratorijomis, tačiau kas dabar nori krimsti tokius sudėtingus mokslus kaip automatinės valdymo sistemos. O ir fizikos egzaminą šiemet laikė tik apie 4 procentus abiturientų“, – sakė Ž. Bazaras.
Rektoriaus nuomone, svajoti apie universitetą mieste, kuriame vargu ar jau gyvena šimtas tūkstančių žmonių, galima, tačiau ar Panevėžys būtų pajėgus jį išlaikyti.
„Galėtume būti pasipūtę, kad turime savo mieste universitetą, bet ar ne per didelė našta tokį išlaikyti, kai gyventojų Panevėžyje belikę tik šimtas tūkstančių? Tokie universitetų padalinukai kaip KTU Panevėžio institutas turėtų išlikti, nes tai naujos, sveikos mokslinės vertės skleidimas. O jeigu nebeliktų ir jų, Panevėžys atrodytų labai skurdžiai“, – įsitikinęs Ž. Bazaras.
