Tokį sprendimą Šiaurės Korėjos valdančioji Darbininkų partija priėmė artėjant Kim Jong Uno susitikimui su Pietų Korėjos vadovu Moon Jae-inu ir tikintis, kad vėliau įvyks ilgai lauktas susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Tačiau tai tik vienas sudėtingos politinės šachmatų partijos, kurią dar reikės sužaisti, ėjimas.
Pateikiame kelis klausimus apie pastaruosius įvykius ir atsakymus į juos.
Ar Kim Jong Unas atsisakys branduolinio arsenalo?
Šiaurės Korėjos deklaracija jokiu būdu nereiškia, kad šalis atsisakys branduolinio arsenalo. Kim Jong Unas aiškiai pasakė, kad branduolinė ginkluotė suteikia „tvirtą oriausio ir laimingiausio gyvenimo pasaulyje garantiją mūsų palikuoniams“.
Pchenjanas taip pat pasilieka sau teisę panaudoti atominį ginklą, jei prieš jį bus imtasi „branduolinių grasinimų ir branduolinių provokacijų“.
„Nemanau, kad Šiaurės Korėjos pareiškimas yra žingsnis branduolinių ginklų atsisakymo link, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašo Christopheris Greenas iš nevyriausybinės organizacijos „International Crisis Group“. – Juo skelbiamas bandymų moratoriumas, tačiau siekiama išlaikyti Šiaurės Korėjos kaip branduolinės valstybės statusą“.
Kodėl apie tai paskelbta dabar?
Pchenjano pareiškimas pasirodė likus mažiau nei savaitei iki Korėjų viršūnių susitikimo. Pietų Korėjoje praėjusią žiemą surengtai olimpiadai paskatinus abiejų pusiasalio pusių suartėjimą, Šiaurės Korėja jau kelis mėnesius vykdo „žavesio diplomatiją“.
Kim Jong Unas šių metų pradžioje paskelbė, kad šalis užbaigė savo branduolinių pajėgų kūrimą. Šiaurės Korėjai, matyt, atrodo, kad pernai pasiekta technologinė pažanga suteikia jau galimybę derėtis iš stiprios pozicijos.
Antra vertus, pasak analitikų, Pchenjaną išgąsdino karinga D. Trumpo administracijos retorika. Be to, diplomatų teigimu, sankcijos daro vis didesnį poveikį šalies ekonomikai.
Vašingtonas jau seniai reikalavo, kad Šiaurės Korėja nutrauktų bandymus, todėl toks pareiškimas laikomas žingsniu, galinčiu sustiprinti šalių tarpusavio pasitikėjimą prieš derybas.
Branduolinių krizių grupės (angl. Nuclear Crisis Group) direktorius Jonas Wolfsthalas pareiškė, kad „KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika) iš tiesų nori, kad šis viršūnių susitikimas įvyktų, o jei jis žlugtų, parodyti, kad jie nėrėsi iš kailio, stengdamiesi elgtis protingai“.
Ar bus pasiektas susitarimas?
D. Trumpas praėjusią savaitę įspėjo, kad atšauks susitikimą su Kim Jong Unu, jei jam atrodys, kad toks susitikimas nebus „vaisingas“.
Tačiau vis dar labai neaišku, kaip galėtų atrodyti susitarimas dėl Šiaurės Korėjos branduolinės ginkluotės ir kokių saugumo garantijų pareikalaus Pchenjanas.
Praeityje jau būta pranešimų apie bandymų moratoriumą, derybas ar netgi susitarimus, tačiau jie taip ir liko tik deklaracijomis.
Ar svarbus Pungjė-ri branduolinių bandymų poligono uždarymas?
Šalies šiaurės vakaruose esančiame Pungjė-ri branduoliniu bandymų poligone po Mantapsano kalnu įvykdyti visi Šiaurės Korėjos branduoliniai sprogdinimai, išskyrus vieną. Po pastarojo požeminio sprogdinimo sukeltų nuošliaužų ir žemės drebėjimų kilo gandų, kad toliau šiame poligone vykdyti bandymus yra pavojinga.
Masačusetso technologijų instituto (MIT) politologas Vipinas Narangas pažymi, kad Pungjė-ri branduolinių bandymų poligono uždarymas neužkerta kelio vykdyti branduolinių bandymų kitose vietovėse ar netgi atmosferoje.
Vis dėlto Davidas Albrightas (Deividas Olbraitas) iš nevyriausybinio Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto (ISIS) sako, kad Pchenjano deklaruotas ketinimas „skaidriai užtikrinti“ bandymų pabaigą yra itin svarbus ir atvers kelią JAV siekti patekti į šį poligoną.
„Skaidrumas yra labai svarbu. Jei šis ketinimas nuoširdus, tai – viena didžiausių nuolaidų," – sakė jis.
Ar galingas Pchenjano arsenalas?
Stebėtojų grupių vertinimais, praėjusį rugsėjį Pchenjano įvykdyto šeštojo ir kol kas paskutinio atominio sprogdinimo galingumas siekė apie 250 kilotonų – 16 kartų daugiau nei bombos, 1945 metais JAV susprogdintos Hirošimoje. Tokio galingumo sprogimą sukelia vandenilinė bomba.
2016 metais paskelbtame dokumente Seulas nurodo apskaičiavęs, kad Šiaurės Korėja turi 50 kilogramų plutonio, kurio, kaip pranešama, užtektų maždaug dešimčiai bombų. Sakoma, kad JAV duomenimis Pchenjanas turi gerokai daugiau bombų.
Manoma, kad Šiaurės Korėjos lapkritį išbandyta raketa „Hwasong 15 ICBM“ gali nuskrieti per 13 tūkst. kilometrų, todėl, pasak analitikų, ji galėtų pasiekti bet kurią JAV žemyninės dalies vietą.
Vis dar kyla klausimų dėl šios raketos pajėgumų: jos pataikymo galimybių, kovinės galvutės miniatiūrizavimo ar technologijos, leidžiančios atlaikyti sugrįžimą į Žemės atmosferą. Tačiau Pchenjanas tvirtina išsprendęs visus šiuos tris dalykus.
Kiekvieno karinio parado metu Kim Il Sungo aikšte pravažiuoja daugybė raketų ir milžiniškų leidimo įrenginių.
