Reikia dėkoti Šiaurės Korėjos valstybinei žiniasklaidai, kad žinome apie Kimo flirtą, kuris gali reikšti polinkį į šalies pokyčius. Praėjus keliems mėnesiams po tėvo mirties, jaunasis šalies lyderis Kim Jong Unas rėžė kalbą, kad ekonominiai pokyčiai padėtų išspręsti maisto stygiaus problemą. Jis nesileido į detales, bet, atrodo, kad vyriausybė išsiuntė 200 pareigūnų mokytis Kiniškojo kapitalizmo.
Vos vyresnis nei dvidešimties valstybės lyderis atrodo mėgstantis vakarietiškąją kultūrą: per viešus renginius jis leido moterims mūvėti kelnes.
Tokie apgalvoti faktai kuria viešuosius ryšius. Visas pasaulis nori daugiau nuotraukų, nes Kim Jong Unas yra madingas. Tekstų kūrėjai ir žurnalistai rašo „saldainius“ portalams. „MSN Now“ antraštė erzina: „Nepykite damos, bet jūsų mėgstamas Šiaurės Korėjos diktatorius jau užimtas“. Paskutinė totalitarinė pasaulio valstybė atsidūrė dėmesio centre.
Kol dar nesitikėkime per daug, reikia paminėti, kad Šiaurės Korėja išlieka represinė valstybė. Net atrodo, kad praėjus 7 mėnesiams po Kim Jong IIo mirties, valdant jo sūnui, šalis atsidūrė dar didesniame kalėjime.
Kol Kim Jong Unas su savo žmona, lydymi televizijos kamerų, vaikštinėja po mini golfo laukus, pokyčių liūdnai pagarsėjusiose koncentracijos stovyklose, kurios šalyje veikia jau daugiau kaip 50 metų, nėra. Konferencijoje Vašingtone, žmogaus teisių gynėjai ir JAV vyriausybė skaičiavo, kad mažiausiai penkiose darbo stovyklose gali būti 135-200 kalinių. Šalies vyriausybė tokių lagerių buvimą neigia, bet jos aiškiai matomos iš palydovų „Google Earth“ programoje. Ten kaliniai nuolat žudomi, badauja, ir dirba kol numiršta, teigia liudytojų parodymai. Išgyvenusieji sako, kad iš namų paslapčia buvo išvežti naktį.
Vienas iš pagrindinių liudytojų, gimęs ir užaugęs koncentracijos stovykloje, pabėgo į Vakarus. Interviu jis sakė, kad jo gimimo vietoje, 14 stovykloje, sargyba kaliniams įsakė vesti ir susilaukti vaikų, kuriuos sargybiniai auklėtų būti vergais ir šnipais. Iki savo pabėgimo 2005 metais, pats Shin buvo vergas ir informatorius. Jis įskundė savo motiną, o išdavystė baigėsi jos egzekucija.
Nuo pat gruodžio, kai į valdžią atėjo Kim Jong Unas, žmogaus teisių pažeidimai tapo karščiausia problema Korėjos pusiasalyje. Po Pietų Korėjos atlikto tyrimo, šalies prezidentas Lee Myung-Bakas kreipėsi į JAV teigdamas, kad žmogaus teisių pažeidimai Šiaurės Korėjoje svarbesni už raketas ar branduolinius ginklus. Tuomet valstybinė Pchenjano žiniasklaida tyčiojosi iš jo ir praminė „žiurke“.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton akcentavo Kim Jong Uno galimybę baigti smurtą. „Šis jaunuolis, turėtų priimti sprendimą, kuris grąžintų Šiaurės Korėją į XXI amžių. Jis istorijoje įsitvirtintų kaip lyderis reformatorius“, – sakė H. Clinton birželį. „Arba jis gali vadovautis senuoju modeliu ir tada Šiaurės Korėja kaipmat pasikeis, nes žmonės nebegali gyventi tokiomis baisiomis sąlygomis; mirti iš bado, gyventi gulaguose, pažeidinėjamos prigimtinės jų teisės“.
Atrodo, kad žmogaus teisių gynėjai jaunajam lyderiui tokie pat negailestingi kaip ir jo tėvui, kuriam valdant valstybinė žiniasklaida teigė: „Šalyje nėra jokios žmogaus teisių pažeidimo problemos, visi gyvena oriai ir laimingai“. Gegužę oficiali Korėjos naujienų agentūra atsikirsdama pavadino JAV pačia nesąžiningiausia šalimi dėl žmogaus teisių pažeidimo“.
Tuo tarpu Šiaurės Korėjos mokyklose ir vaikų darželiuose pagrindinė mokymo programa per dailės pamokas toliau moko vaizduoti kvailių JAV kareivių sumušimą. „Kariniuose žaidimuose mums patinka nugalėti Amerikiečius šunsnukius“, – skelbiame plakate, kuriame vaikai su durtuvais puola prie kraujuojančio Amerikos kareivio.
Taigi, dar per anksti kalbėti apie pokyčius. Kol kas reikia neleisti, kad žmonėmis manipuliuotų pūstažandžio jaunojo diktatoriaus ir dailiai apsirengusios jo žmonos nuotraukomis. Kol jis neįrodys kitaip, nes kol kas Kimas labai panašus į savo tėvą.
