Jis pritaikytas Lietuvos įsigytiems „Black Hawk“ orlaiviams, kurie į Lietuvą turėtų atvykti kitąmet.
„Tai bus skirta ir jau dabar eksploatuojamiems sraigtasparniams, bet labiausiai žiūrime į tai, kad ateina nauja technika, kuri reikalauja šiuolaikiškių sąlygų“, – angaro atidaryme kalbėjo Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nauja infrastruktūra taip pat svarbi į Lietuvą atvykstant vis daugiau sąjungininkų, stiprinant NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse ir siekiant įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį.
„Karinės infrastruktūros vystymas Aviacijos bazėje yra itin aktualus stiprinant mūsų šalies saugumą ir atgrasymą. Čia vystoma karinė infrastruktūra yra vienas svarbiausių ilgalaikių prioritetų ne tik Lietuvos kariuomenei, bet ir NATO“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Naujasis angaras skirtas sraigtasparniams UH-60M „Black Hawk“ laikyti ir prižiūrėti, pirmieji du Lietuvą turėtų pasiekti 2025 metais, o dar du – 2026 metais.
Pernai valdyti šio tipo sraigtasparnius ir teikti jiems techninį aptarnavimą buvo paruošti du lakūnai ir dešimt technikų, o šiemet planuojama apmokyti dar aštuonis lakūnus ir tiek pat technikų.
Lietuva sraigtasparnius UH-60 „Black Hawk“ įsigijo 2020 metais, šiuo metu sraigtasparniai modernizuojami modifikacijos gamykloje Hantsvilio mieste Alabamoje.
Sraigtasparnių aptarnavimui įrengtos aviacinės įrangos, aviacinės ginkluotės, mechaninės įrangos ir variklių priežiūros, aviacinių alyvų bei specialių skysčių saugojimo, gelbėjimo įrangos bei kitos patalpos. Angare ir visose komponentų priežiūros patalpose įrengta suspausto oro tiekimo sistema.
Angarų statybos darbai kainavo apie 3,6 mln. eurų, juos vykdė bendrovė „Tilta“.
Kaip skelbia KAM, iki 2028 metų infrastruktūros vystymui Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje planuojama skirti per 166 mln. eurų, iš kurių apie 50 mln. eurų skirs NATO.
„Po kelių metų Aviacijos bazė atrodys tikrai kitaip ir turės visai kitas galimybes“, – sakė A. Anušauskas.
Ministro teigimu, ateityje Aviacijos bazė gali būti pritaikyta koviniams oro pajėgų daliniams.
„Mano įsitikinimu, Lietuvos aviacija turi plėstis. Visa tai priklauso nuo resursų. Manau, kad mums reikėtų ir kovinių dalinių. Kokie jie turėtų būti, ar tai turėtų būti koviniai sraigtasparniai, ar kokie nors kitokie. Bet kokiu atveju, Lietuvos aviacija turi plėstis, turi atitikti tuos reikalavimus, kuriuos diktuoja teisės aktai ir geopolitinė padėtis“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Mes negalime būti silpni, mes turime turėti geras pajėgas ir papildomas galimybes“, – pridūrė jis.
2023–2024 metais investicijos į Aviacijos bazės infrastruktūrą sudarys apie 66 mln. eurų, iš kurių apie 60 proc. bus skirta iš NATO saugumo investicijų programos.
Kaip skelbia KAM, šiemet Aviacijos bazėje planuojama užbaigti perono ir riedėjimo tako rekonstrukciją. Kitąmet ketinama baigti sraigtasparnių perono, krovinių terminalo statybas.
Iki 2026 metų planuojama pastatyti įvairios paskirties angarus papildomiems NATO oro policijos misijos naikintuvams ir Lietuvos kariuomenės transporto lėktuvams C-27J „Spartan“, mokymo korpusą ir sąjungininkų pajėgų priėmimui skirtus peronus.
