Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kreipėsi į LR Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir į Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinę grupę, kad iš mirties taško būtų pajudinti teritorijų planavimo dokumento parengimo ir bažnyčios prie Kryžių kalno statybos projektavimo darbai.
Dar pirmadienį Seimo pirmininkė I. Degutienė priėmė Šiaulių vyskupą ir išklausė jo argumentų. Pasak vyskupo, Kryžių kalnas yra tikėjimo, vilties ir maldų vieta, kurią gausiai lanko piligrimai bei maldininkai iš viso pasaulio. Tai žinoma sakrali vieta, o ne vien tik valstybinės reikšmės paminklas. Tikintiesiems prie Kryžių kalno reikalinga susikaupimo maldai vieta, kuri natūraliai įsijungtų į esamą aplinką ir apsaugotų nuo žvarbaus ir vėjuoto klimato. Savo prašymą vyskupas grindžia 2007 m. Vyriausybės patvirtinta Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007-2013 metų programa, kurioje numatyta parengti teritorijų planavimo dokumentą ir bažnyčios prie Kryžių kalno statybos projektą. E. Bartulis primena, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba yra pritarusi Kryžių kalno teritorijos detaliojo plano koregavimui.
Vyskupo nuomone, neatidėliotinai reikia spręsti ir kitą – koplyčios, kurioje 1993 m. buvojo Kryžių kalne lankęsis popiežius Jonas Paulius II – sutvarkymo klausimą. Koplyčia šiuo metu yra apgriuvusi ir kelia pavojų atvykstantiems piligrimams bei kompromituoja mus visus pasaulio akyse.
Vyskupas prašo šiuos klausimus spręsti neatidėliotinai, nes artėja popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 20 metų sukaktis. Tikinčiųjų bendruomenei žinoma ir tai, kad netrukus šis popiežius bus paskelbtas šventuoju, nes Romoje velionio pontifiko beatifikacijos ceremoniją planuojama surengti jau kitąmet. Dvasininkai prognozuoja, kad po šių įvykių į Kryžių kalną dar gausiau plūstelės piligrimai, nes bus lankomos visos su popiežiumi susijusios vietos.
Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas pripažįsta, kad pagal Vyriausybės patvirtintą Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms programą Šiaulių rajono savivaldybė yra įpareigota atlikti tris darbus: įrengti apšvietimą Kryžių kalno teritorijoje, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir kartu su Šiaulių vyskupijos kurija parengti teritorijų planavimo dokumentą ir bažnyčios prie Kryžių kalno statybos projektą. Automobilių aikštelė jau yra, apšvietimas bus įrengtas kitąmet, o štai projektavimo darbai užstrigo. Pasak mero, Šiaulių rajono taryba 2007 m. rugpjūčio 8 d. pritarė Kryžių kalno teritorijos detaliojo plano koregavimui, nes detaliajame plane būsimos bažnyčios vieta yra numatyta už Kulpės upelio. Dvasininkai pageidavo, kad bažnyčia būtų statoma arčiau Kryžių kalno vietoj koplyčios. Tokiam norui nepritarė Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinis padalinys, pareiškęs, kad žemė prie Kryžių kalno yra konservacinės paskirties ir statyba šioje teritorijoje – negalima. Po neigiamo atsakymo Kryžių kalno teritorijos detaliojo plano koregavimas užstrigo. Jeigu dvasininkai sutiktų statyti bažnyčią ten, kur numatyta pagal detalųjį planą – už Kulpės, projektuoti būtų galima pradėti tuoj pat.
Aklavietėje Šiaulių rajono savivaldybė atsidūrė ir spręsdama koplytėlės sutvarkymo klausimą. Prieš popiežiaus atvykimą atsiradusi koplyčia buvo pastatyta be dokumentų ir teisiškai neįregistruota. Detaliajame plane numatyta koplyčią išmontuoti. Tokį sprendimą palaiko ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija, siūlydama išmontuotos koplyčios vietoje pastatyti kryžių su užrašu, kad čia lankėsi popiežius.
Kultūros paveldo apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio inspektorius Zenonas Stundžia komentuodamas susidariusią situaciją sako, kad departamentas šiuo atveju atlieka cerberio vaidmenį, užtikrinantį įstatymų viršenybę. Z. Stundžios teigimu, Kryžių kalnas yra valstybinės reikšmės kaip, pavyzdžiui, Gedimino pilis, objektas, kurio teritorijoje statyba negalima, nebent teritorija būtų keičiama detaliuoju planu, bažnyčiai pasirenkant kitą vietą, tarkime, prie Informacinio centro, kur jau yra ne konservacinė, o reguliuojamo užstatymo zona. Joje leidžiama statyti neaukštus statinius. Inspektorius teigia, kad nors Kryžių kalno vertingosios savybės oficialiai nenustatytos, susiformavo koncepcija, jog jis unikalus tuo, kad žmonės patys statė kryžius vidury laukų. "Tai ir yra ta unikali savybė, kuri nebebus išsaugota urbanizavus teritoriją", – sako Z. Stundžia. Inspektorius siūlo kreiptis į Valstybinę kultūros paveldo komisiją, kad ši pateiktų savo išvadą dėl bažnyčios prie Kryžių kalno statybos, tik prieš tai reikėtų aiškiai apsispręsti, kurioje vietoje iškils bažnyčia.
Pasak Šiaulių vyskupijos kurijos kanclerio kunigo Evaldo Alūzos, dvasininkai nėra užsiciklinę bažnyčią statyti konservacinėje teritorijoje. "Mes nenorime sugadinti Kryžių kalno kraštovaizdį ir apsijuokti", – sako kancleris. Bažnyčios statybos iniciatoriai sutiktų svarstyti įvairias alternatyvas. Gal net reikėtų sudaryti komisiją bažnyčios vietai prie Kryžių kalno parinkti. Tačiau kancleris nepritaria siūlymui nugriauti popiežiaus koplyčią. "Mes galime paaiškinti savo bendruomenei, kad koplyčią reikia nugriauti, tačiau ar šį žingsnį supras pasaulio tikintieji?" – klausė Evaldas Alūza.
Irena Budrienė
