Antram sezonui perrinktas „Šiaulių“ krepšinio treneris Gediminas Petrauskas džiaugiasi, kad veiklą tęs Šiauliuose, nes krepšininkai jam tapo antrąja šeima. Trenerį kalbinome jam poilsiaujant Trakuose – apie komandą ir asmeninius laimikius.
Su žaidėjais – į žvejybą
Su „Šiaulių“ krepšininkais susigyvenęs treneris G. Petrauskas randa laiko su žaidėjais ir pažvejoti, ir pajuokauti.
Pastebėjęs, kad „Šiauliuose“ žaidžiantys amerikiečiai ir lietuviai bendrauja atskiromis grupelėmis, G. Petrauskas nusprendė komandą suburti. „O tam labiausiai tinka bendros iškylos“, – įsitikinęs treneris.
„Būtinai keliskart per mėnesį susirenkame pažaisti boulingo. Jau patys krepšininkai vis labiau nori bendrauti ir leisti laiką kartu“, – pasakojo treneris.
Vidurinę mokyklą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir studijas Mančesteryje (Anglija) baigęs G. Petrauskas bendrauja laisvai .
„Neseniai teko išmokti žvejoti. Sekėsi gerai – pagavau laimikį“, – pasakojo treneris. Į pirmąją žūklę jį pasikvietė asistentas Vaidas Pauliukėnas.
Dabar jo laisvalaikį greta žiūrimo futbolo, teniso ir biliardo bei žaidžiamo paplūdimio tinklinio, papildys ir žvejyba.
Linksmybės pusnyse
„Šiaulių“ krepšininkai su treneriu net gilią ir šaltą žiemos popietę buvo išsirengę į iškylą miške. „Žinojau, kad neišvažiuosime per pusnis, bet dėl to ir buvo verta visiems ištrūkti į gamtą“, – juokdamasis prisimena G. Petrauskas.
Tąkart legionieriai iš šiltų kraštų pašiurpo, pamatę, tiek daug sniego miške. O užklimpus komandos automobiliui, – visi draugiškai ėmėsi padėti ir nepajuto, kaip išgąstį pakeitė juokas.
„Iš sniego ištraukę mašiną, spėjome ir paslidinėti, ir laužą susikurti“, – džiaugėsi G. Petrauskas.
Jaučiasi tėvu
„Jaučiuosi „Šiaulių“ krepšininkų tėvu. Ypač tada, kai šiauliečiai vidury nakties skambina man į namus ir pasakoja, matę mano krepšininkus klube“, – juokėsi treneris.
G. Petrausko teigimu, sportininkai privalo laikytis režimo, nes, būtent, nuo to priklauso, – laimės rungtynes, ar ne.
„Kada turi dvi laisvas dienas, žaidėjai nori atsipalaiduoti ir kartais nueina pašokti į klubą, bet tada sportininkai nepailsi ir žaisdami patiria traumų“, – sakė treneris.
Pavėlavai – šakotis
Vėluoti į treniruotes, o dar labiau į varžybas, treneris neleidžia. Jis primena, kad treneris turi būti ne tik krepšininkų bičiulis, bet ir išlaikyti drausmę.
Žaidėjai, norėdami pasiteisinti, prigalvoja įvairiausių vėlavimo priežasčių: „Treneri, tikrai negirdėjau žadintuvo, jis buvo išjungtas, pamiršau, kad šiandien reikia į treniruotes ir t.t.“.
„Todėl vėlavimą teko „apmokestinti“, – pusę valandos pavėlavęs žaidėjas privalo atnešti šakotį“, – juokėsi treneris, patvirtindamas, kad paskutiniu metu, vėluojančiųjų labai sumažėjo.
