Būsimosios Daušiškių kapinės jau primena skandalingąją Šiaulių LEZ istoriją. Palaidotomis dešimtimis milijonų litų, skandalais ir prakutusiais politikų artimaisiais. Po valdžios stogu audžiamos sparnuotos svajonės kapines atiduoti į privačias rankas ir dar pridėti po porą milijonų litų.
Gąsdino mokamomis kapinėmis
Jau darosi tradicija, kad daugiamilijoninės miesto valdžios avantiūros pridengiamos brangių konsultantų sukurtomis dar brangesnėmis vizijomis. Pavyzdžiui, ar galima patikėti, kad apie trims šimtams darbuotojų vadovaujantys bei Ekonomikos, Statybos, Investicijų ir miesto plėtros skyrius po ranka turintys miesto vadovai jau nebepajėgia patys išsiaiškinti, kaip atidaryti tokį „strateginės reikšmės“ objektą kaip kapinės? Kaip užtverti tvorą, kaip kasti kapo duobes ir paskirstyti sklypus – užduotis panaši į tą, kaip valdyti atominę elektrinę?
Bent jau taip mėgina įteigti miesto valdžios vyrai, pasamdę konsultantus – vieną advokatų kontorą. Šią savaitę Šiaulių miesto savivaldybėje nusamdyti konsultantai pristatė Daušiškių kapinių viziją. Ir nušiurpino užuominomis, kad už laidojimą gali tekti mokėti.
Mokės mirtingieji
Konsultantų atstovas patikslino bei „paguodė“ – kadangi laidojimas nemokamas, sumokėti turėtų Šiaulių savivaldybė. Kitaip tariant – iš tų pačių mirtingųjų sumokėtų mokesčių į miesto biudžetą. Ir nei daug nei mažai, o porą milijonų litų per metus nusamdytai firmai, kuri kapines administruosianti. Ir taip – mažiausiai dvidešimt penkerius metus.
Konsultantai suskaičiavo, kad įrengti kapines esą kainuotų per 50 milijonų litų (Savivaldybės rankose paprastai tokie projektai pabrangsta). Kitaip tariant, aptverti kapines, „atmatuoti sklypus“ kainuotų beveik tiek pat, kiek ir Šiaulių arena. Tik koncesijos mokestis daugiau nei dvigubai didesnis ir pramogų – nulis. Ir tai – neįskaičiuojant jau dabar sklypų savininkams padovanotų devynių milijonų litų.
Tiesa, dar kalbama, kad naujosiose kapinėse reikėtų pastatyti koplyčią, kolumbariumą (sieną urnoms su kremuotųjų pelenais).
Prabilo apie ikiteisminį tyrimą
„Anekdotas. Pirma nuperka žemę kapinėms, o po to atlikinėja studiją – kaip tas kapines naudoti ir įrengti. Dar vieni naujieji Vasiukai“, – ironizuoja Daušiškes su didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderiu projektu sugretinęs šiaulietis Seimo narys Valerijus Simulik.
Politiko žodžiais, šalia dabartinių Ginkūnų kapinių, į kurias važiuoja ir miesto autobusai, plyti laukai, kuriuose buvo galima įrenginėti naujas kapines. Tik reikėjo numelioruoti.
V. Simulik sako nenorįs būti apkaltintas kompromituojantis kai kuriuos kandidatus, todėl lauksiąs, kol pasibaigs rinkimai, o tada kelias spaudoje nuskambėjusias istorijas perduosiąs tirti prokurorams. „Guli ant stalo dokumentai, bet palauksiu kovo. O kai ateis nauja Taryba, pasikelsime dokumentus ir pasiaiškinsime, kaip buvo steigiamos kapinės“, – sako politikas.
Vadina nesąmone
Šiaulių miesto tarybos narys Gintaras Karalevičius nesąmone vadina idėją vienas miesto kapines prižiūrėti pačiai Savivaldybei, o Daušiškes atiduoti privačiam investuotojui.
„Urmu perkamos prekės visuomet yra pigesnės“, - pabrėžia politikas. Jo manymu, Savivaldybė sutaupytų, jeigu pasiūlytų „visą paketą“ - ir Daušiškių, ir Ginkūnų, ir kitas miesto kapines. „Bent jau aš, jeigu būčiau savininkas. Taip daryčiau. Perduoti vienas kapines – netikslinga, nesąmonė“, - sako G. Karalevičius.
Jau permokėjo
Kaip buvo skelbta, pirkdama žemes Šiaulių savivaldybė mokėjo beprotišką kainą – apie 1300 litų už arą, kai žemė Daušiškėse kainuoja tris ar net keturis kartus pigiau. Iš viso žemių išpirkta už devynis milijonus litų. Ir paaiškėjo, kad ne tik permokėta, bet ir prisipirkta daugiau žemių negu reikėjo. Be to, penktadalį milijono litų kainavusį detalųjį planą galima išmesti į šiukšlių dėžę
Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad kapinių detalusis planas prasilenkia su įstatymais. Tai yra, plane kapinėms atmatuota bemaž dvidešimčia hektarų daugiau negu leidžia įstatymai. Tai yra, iš miesto biudžeto už nereikalingus sklypus sumokėta apie trimis milijonais litų daugiau. Ką darys su nereikalingomis žemėmis, miesto valdžia neatskleidžia.
Istorija kartojasi
Daušiškių kapinių istorija labai primena Šiaulių laisvosios ekonominės zonos kūrimą – tai dar vienas „amžiaus“ projektas, pasibaigęs skandalais, į žemes sukištais milijonais ir milžiniškais nuostoliais valstybės biudžetui.
Šiaulių oro uosto, kuris turėjo tapti kuriamos Šiaulių LEZ centru, rekonstrukcijai išleista apie pusantro šimto milijonų litų. Rankas pasišildė ne tik su Šiaulių banku susiję asmenys, bet ir kai kurie politikai. Pavyzdžiui, dabartinis Šiaulių miesto tarybos narys Edvardas Peleckas, kurio statybos firmai atiduotas tikras saldainis – aptverti oro uostą gelžbetonine tvora. Kiek ta tvora verta, paaiškėjo praėjusią vasarą įsirėžus lengvajam automobiliui. Tvora „padarė“ keberiokšt.
„Šiaulių naujienų“ šaltinių teigimu, kas stovi už sklypų pardavėjų, galėtų pasidomėti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyba. Sakoma, kad esama pakankamai Šiauliuose žinomų pavardžių.
O štai tiesioginės naudos apturėjo Šiaulių mero Genadijaus Mikšio uošvė ir kiti giminės. Jiems skirta beveik milijonas litų iš skylėto miesto biudžeto, kurio stinga net su darbuotojais deramai atsiskaityti. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad meras supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Mykolas DEIKUS
