Šiaulietis dizaineris ir Jotvingių riteris Vilius Puronas miesto gimtadienio šventei „Šiaulių dienos“ baigia nukaldinti kardą — milžiną. Jis gali iškeliauti iš Šiaulių. Dėl rekordinio kardo jau varžosi keli Lietuvos miestai.
Vėl rekordas
„Kardas iš plieno, jis bus rekordinis — 8 metrų ilgio“, — sako V. Puronas.
Šiauliams jis jau yra sukūręs rekordinio dydžio knygą, Geležinę lapę-milžinę, kuri atsistojo prie Talkšos ežero.
Dizaineriui vėl talkina visų šių kūrinių mecenatės uždarosios akcinės bendrovės „Elga“ meistrai. Vakar įmonės ceche buvo ir autorius. Susilaužęs ranką V. Puronas negali rašyti valdiškų raštų, bet užtat turi laiko naujam savo kūriniui.
„Kardą kūrėme atsižveldami į lietuviškas ginklakalystės tradicijas, apie kurias mūsų etnografai beveik nieko nežino“, — teigia V. Puronas.
Kardas yra riestas. Tokiais kardais XVI— XVII amžiuje buvo apsiginklavę Lietuvos husarai.
„Mūsų protėviai ilgą laiką buvo labai konservatyvūs ir kapojosi su tiesiais kalavijais, — pasakoja kardo legendą V. Puronas. — Kol vieną dieną pamatė, kad riestas kardas yra tobulesnis. Kalavijas kerta ir duria, o kardas dar ir pjauna. Plius jo riestumas leidžia daryti kardą plonesnį ir lengvesnį. Mūšyje su tokiu kardu ranka mažiau nuvargsta. Spėju, kad lietuviai jį nusižiūrėjo iš turkų kardo. Kapojome juo ir Maskvos kunigaikščius, ir švedus.“
Lietuviškas išradimas
„Šio kardo rankena — lietuviška, — pabrėžia V. Puronas. — Rankos apsauga — furdimentas — tai mūsų lietuvių bajorijos išradimas. Vėliau baroko laikais per Lenkijos kariuomenę išplitęs į Vakarus.“
V. Purono teigimu, išradimas susijęs būtent su Šiaurės Lietuva. Lietuvos-Lenkijos kariuomenėje atitarnavę vyrai, išeidami į atsargą, čia gaudavo žemes. Taip Šiaurės Lietuvos pasienyje atsirado daug smulkių bajorų kaimų.
„Priešui puolant, jie turėjo jį sulaikyti, kol ateis reguliarioji armija, — sako V. Puronas. — Šitokių nenuoramų buvo pilnas Lietuvos pasienis. Aišku, būdavo ir pasisėdėjimų smuklėse. Noromis nenoromis klidavo diskusijų, kurios Lenkijoje baigdavosi iki pirmo kraujo, o pas mus — iki pirmo smūgio. Broliui su kardu negalėjai užkirsti — neleido bajoro teisė. Užtat atsirado noras panaudoti kardo rankeną.“
Taip kardas buvo ištobulintas rankos apsauga, kurios nei turkų, nei lenkų kardai neturėjo.
„Mūsiškai pirmieji pradėjo ją naudoti: ir ranką apsaugo, ir kai reikia, gali smūgiuoti“, — šypsosi V. Puronas.
Kardo priekyje yra dar elmuo — svarmuo, kuris padeda smarkiau kirsti.
Siejasi ir su jotvingiais
Kitas lietuviškas kardo-milžino bruožas — užrašas ant ašmenų. Ant vienos jų pusės lotyniškai, ant kitos lietuviškai išgraviruotas šūkis „Kovojantiems garbė“.
„Tai Lietuvoje seniausio ordino — Jotvingių kryžiaus riterių ordino šūkis“, — sako V. Puronas ir prisipažįsta, jog pats yra šio ordino narys — riteris.
Ordinas buvo įkurtas 1487 metais, Romos popiežių laimintas, per savo istoriją ne kartą uždraustas, bet veikęs slaptai. Jotvingiai kryžiuočių nugalėti, pas žemaičius rado prieglobstį, garsėjo kaip karžygiai ir Lietuvos patriotai.
Ordinas atgimė 2003 metais, kai Kaune buvo atrasti ordino dokumentai. Dabar jungia 30 riterių — profesūros, dvasininkijos ir kitų sričių atstovų, bajorų ir nekilmingųjų.
V. Puroną riterystė paskatino įgyvendinti kardo idėją.
Trys miestai į kardą jau pretenduojantys. Kokie? „Tegu kol kas išlieka intriga“.
Kaip Šiaulių valdžia reaguoja į naują dizainerio iniciatyvą?
„Iki mero dar nenuėjau, — sako V. Puronas. — Gražu būtų per šventę miestiečiams kardą parodyti.“
