Šiauliai išgąsdinti kraupios žmogžudystės – rugpjūčio 13-ąją Lieporių gimnazijos stadione buvo užmušta ir išrengta 36 metų moteris. Kol policija vis dar nesėkmingai plūkiasi, ieškodama iškrypėlio žudiko, netoli tragedijos vietos dabar užpulta 21 metų Šiaulių universiteto studentė Asta.
Mergina buvo užpulta vakare, jau sutemus.
„Eidama namo pajutau, kad kažkas paskui mane sėlina, – pasakojo Asta vis labiau kraupstančioms draugėms. – Atsisukusi pamačiau paskui mane einančio vyro siluetą. Aplink nebuvo nė gyvos dvasios, todėl sunerimusi paspartinau žingsnį. Tačiau po kelių žingsnių vėl dirstelėjusi per petį pastebėjau, kad nepažįstamasis artėja!“
Kol Asta svarstė, kad gal tai viso labo koks nors skubantis vyriškis, pastarasis nebelaukė – keliais šuoliais prisivijo merginą ir sugriebęs ją už kaklo ėmė griauti ant žolyno šalia šaligatvio.
„Imk mano telefoną, tik paleisk“, – virsdama suriko mergina.
Tačiau banditas pašaipiai atrėžė, kad jos telefono jam visai nereikia.
Nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, jei ne Astos savitvarda. Nors ir būdama labai išsigandusi, studentė nutarė geruoju nepasiduoti. Pasisukusi mergina surietė koją ir staiga visa jėga bato padu spyrė užpuolikui į pilvą.
Niekšas nesitikėjo, kad auka drįs priešintis, o juolab taip stipriai spirs, todėl smūgiui nebuvo pasiruošęs. Matyt, smailus moteriško bato kulniukas pataikė į skaudžią vietą, nes paleidęs merginą banditas net susirietė iš skausmo. Tuo pasinaudojusi Asta pašoko ir metėsi bėgti tolyn. Tas batas, kuriuo buvo spirta, nusmukęs iškart nulėkė kažkur į pašalį, bet Asta nė nestabtelėjusi nuskuodė kiek kojos neša.
Studentė parbėgoi į namus, paskui save užtrenkė ir visomis spynomis užrakino duris. Atgavusi kvapą ir blaiviai viską apmąsčiusi užpultoji nutarė į policiją nesikreipti.
Draugių paklausta, kodėl, Asta išdėstė logiškus argumentus.
Jei policininkai surastų įtariamąjį, merginos lauktų nemaloni misija dalyvauti jo atpažinime. Deja, Lietuvos policijai nukentėjusiųjų nuo nusikaltėlių gatvėje saugumas visai nerūpi, nes iki šiol nė viename mieste nėra įrengti specialūs atpažinimo kambariai su veidrodiniu stiklu. Na o Lietuvoje auka su užpuoliku priversta susidurti akis į akį ir paprastai praleisti daug laiko, kol pildomi protokolai.
„Tad ne tik aš, bet ir tas banditas gautų progą mane gerai apžiūrėti, įsidėmėti, – įsitikinusi Asta. – Nesvarbu, ar jis atsitiktinis chuliganas, ar tikras maniakas – daug šansų, kad už merginos pargriovimą ant žolyno policija jam nieko nepadarytų, o tik patampiusi, pagąsdinusi paleistų. O kas, jei jis, akistatos metu mane gerai įsižiūrėjęs, sugalvotų man keršyti? Kam man to reikia?“
O Šiaulių moterys krūpčioja ir sutemus stengiasi kuo mažiau būti miesto gatvėse. Taigi rugpjūčio 13-ąją pietiniame miesto rajone, Lieporių gimnazijos stadione (V. Grinkevičiaus gatvėje) rasta nužudyta 36 metų Ingrida Lazdauskienė. Prieš penktą valandą ryto atsikėlusi Ingrida išskubėjo į pirmąjį maršrutinį autobusą, kad nuvažiuotų į darbą. Bet jame nepasirodė... Po kelių valandų pražuvėlės artimieji kartu su policija pradėjo paieškas ir I. Lazdauskienę rado nužudytą bei išrengtą vešliuose gimnazijos stadiono gyvatvorės krūmuose.
Kol kas pareigūnai pranešė neradę nė vieno žmogžudystės liudytojo. Tiesa, viena netoli stadiono gyvenanti moteris prieš aušrą girdėjo trumpą moters pagalbos riksmą, tačiau net nepriėjo prie lango. Pareigūnai sulaikė I. Lazdauskienės kaimyną – 49 metų bedarbį, kuris naktimis iš šiukšlių konteinerių renka butelius. Sulaikytasis tikina esąs suimtas per klaidą, jis nieko neužpuolęs ir nežudęs.
Ar Astą užpuolė tas pats vyras, kuris nužudė ir I. Lazdauskienę – niekas nesiima pasakyti.
