Verslininkas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) naujienų portalui tv3.lt sakė buvęs sukrėstas, kai sužinojo, kad gydytoja prieš mirtį dar ir laukėsi, pasak jo, tai tik dar labiau parodo situacijos tragiškumą.
„Deja, ji norėjo padėti man, – sakė jis. – Į ligoninę atvykau pats, kovo 20 d., kitą dieną atsibudau visiškai išrengtas ir su tamdomaisiais marškiniais.“
Pasak jo, su gydytoja jis susipažino, kai ji per savo budėjimą atėjo jo apžiūrėti.
„Ji atėjo, mane apžiūrėjo ir apžiūros statusą surašė į ESIS (Elektroninę sveikatos istorijos sistemą), – kalbėjo verslininkas. – Ji nustatė, kad aš esu suvaržytas, pririštos rankos, kojos ir per pilvą esu fiksuotas visiškai nepagrįstai, esu slopinamas vaistais visiškai be jokio pagrindo. Kuo pasireiškė mano agresyvumas, išskyrus tai, kad aš prašiau, kad pakviestų ligoninės vadovus arba policiją, grasinau teismais, kad dėl tokių veiksmų galima prarasti licenciją, kas, gydytojos nuomone, buvo natūrali reakcija, nes aš negalėjau pakilti iš lovos.“
Jis pasakojo, kad atsakymo, kodėl buvo suvaržytas, negavo, išskyrus pasakymą, kad jis kliedėjo ir blūdijo. Pašnekovas sako, kad iš jo atėmė ir asmeninius daiktus, mobiliojo ryšio telefoną.
„Tą ESIS, kaip suprantu, mato daugelis gydytojų, – kalbėjo vyras. – Paskui gydytoja dar užfiksavo, kad man prasidėjo infekcija, tai pasirodė teisybė, nes mane ten susargdino plaučių uždegimu ir sepsiu, krauju užkrėtimu.“
Jis sako, kad kovo 29 d. buvo išleistas namo, prieš tai pasirašęs, kad už išėjimą iš ligoninės prisiima atsakomybę. Pašnekovas sako, kad pasveiko gydydamasis namuose.
„Tiesa, a.a. gydytoja per savo budėjimą pakvietė psichiatrą, turiu įrodymus savo ligos istorijoje, kuris įvertino, kad pacientas orientuojasi gerai, o mano išleidimo dieną (ligoninės personalas – aut. past.) pakvietė net du psichiatrus, kurie padarė tokią pačią išvadą. Nežinau, kodėl kvietė tuos du psichiatrus, gal tikėjosi kitokios išvados, bet nebebuvo kaip manęs laikyti“, – apie kovo 29 d. kalbėjo jis.
Pašnekovas sako neabejojantis, kad gydytojos pagalba jam galėjo prisidėti prie tragiškos jos gyvenimo baigties.
„Ją turbūt taip užspaudė po to įrašo, kad aš esu gydomas netinkamai, tai aš ir sakau, kad nelaimingai gavosi. Aišku, tokia situacija kelis metus formavosi, kai ji mėgino kovoti už teisybę, su advokatais vaikščiojo, bet čia, matyt, buvo paskutinis lašas, kai ji į ESIS įrašė ir visiškai kitą diagnozę, ir gydymą, kad netinkamas, ir kad fiksuotas nepagrįstai, man atimtas telefonas, ji man atnešė telefoną, kad galėjau paskambinti į biurą, kad mane paimtų iš ligoninės, – apibendrino jis. – Kaip aš suprantu, tai ją apkaltino suklastojus dokumentus, nes pakeitė tuos įrašus.“
Pašnekovas sako, kad vėliau jį primygtinai siūlyta gydyti privačioje psichiatrijos klinikoje, kai, anot verslininko, vėliau jis išsiaiškino, kad joje gydomi priklausomybių turintys asmenys. Verslininkas sako, kad jis labiausiai skundėsi sutrikusiu virškinimu ir pykinimu, vėmimu.
„Aš tikrai nieko neteisėto nedariau ar nebuvau padauginęs, kad nieko neprisiminčiau, bet norėjau išsivalyti organizmą, prieš kitą savaitę artėjančius verslo susitikimus“, – dėstė jis.
Paklaustas, ar gydytoja bendraudama su juo pasirodė liūdna, vyras tikina, kad medikė buvo adekvati, normalios nuotaikos, žmogiška. Jis sako medikės anksčiau nepažinojęs, o apie tragišką įvykių baigtį girdėjęs tiek, kad ji grįžusi iš atostogų atbudėjo ligoninėje savo pamainas, o po budėjimo buvo atleista ir nusižudė. Su verslininku šiam išėjus iš ligoninės ji nebendravo. Pasak jo, dabar vyksta ikiteisminis tyrimas dėl jo kūno sužalojimo ligoninėje.
„Jei su manimi taip buvo elgiamasi, tai kaip elgiamasi su paprastu žmogumi?“ – svarstė jis.
Ligoninė, kol vyksta tyrimas, detalių nekomentuoja
Respublikinė Šiaulių ligoninė nuo detalesnių situacijos komentarų susilaiko ir komentuodama verslininko išsakytą nuomonę apie galimą gydytojos atleidimą, pateikia tokį atsakymą:
„Gydytoja iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo atleista vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. pagrindu, nes buvo nustatyta, kad savo veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Suprantame žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimą šios situacijos aplinkybėmis ir užtikriname, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija yra suinteresuota, kad būtų išsiaiškinta situacija ir objektyvi tiesa, todėl yra pasiruošusi teikti informaciją ir bendradarbiauti su visomis institucijomis atliksiančiomis tyrimus.
Respublikinė Šiaulių ligoninė šiandien pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai faktinius duomenis dėl aplinkybių ir papildomos informacijos, galimai susijusios, su gydytojos mirtimi. Kol vyksta tyrimai jūsų užduotų klausimų išsamiau pakomentuoti negalime. Neabejojame, kad su tyrimų išvadomis Jus supažindins išsamius tyrimus atlikusios institucijos."
Kad gydytoja atleista vadovaujantis Darbo kodekso 58 str., nes padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pirmadienį paskelbta ir Šiaulių ligoninės spaudos konferencijoje.
Perklausus, dėl kokių tiksliai pažeidimų medikė buvo atleista spaudos konferencijoje, taip pat komentuota, kad gerbiant mirusios medikės privatumą ir kol vyksta tyrimas, detalesnių komentarų apie tai nebus.
Medikė nusižudė
Praėjusią savaitę šalį sukrėtė jaunos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos mirtis. Paaiškėjo, kad jauna specialistė nusižudė, moteriai buvo 36-eri. Tai, pasak artimųjų, padaryti paskatino darbe patirtas psichologinis spaudimas.
Medikės brolis sako, kad moteris apie psichologinį smurtą darbe (mobingą) su šeima yra kalbėjusi, tačiau, anot brolio, nė vienas artimasis neįtarė, kad moteris palūš ir ryšis tokiam žingsniui.
„Ji tai padarė spontaniškai, nes ji buvo grįžusi iš kelionės, parą budėjo. Ketvirtadienį ryte jai baigėsi budėjimas ir jai įteikė atleidimą iš Šiaulių ligoninės. Ją, matyt, tas sukrėtė. Ji mums nieko nepranešė, kad buvo atleista, mes nieko nežinojome ir ją tiesiog radome paskui. Būtume žinoję, būtume kažką padarę“, – pasakoja medikės brolis Artūras.
Artimieji pasakoja, kad jauna medikė iš gyvenimo pasitraukė netrukus po to, kai buvo atleista iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Nusižudžiusios medikės brolis tvirtina, kad šeima žada pradėti konsultacijas su advokatais, rinkti mobingo ligoninėje įrodymus ir dėl artimosios mirties galiausiai kreiptis į prokuratūrą.
„Mes norime, ką mūsų sesuo pradėjo, užbaigti. Kad baigtųsi Šiaulių ligoninėje betvarkė. Mes, šeimos nariai, tokie patys. Aš irgi esu kovotojas. Aš to nepaliksiu taip“, – kalbėjo Artūras.
„Taip, ji laukėsi. Ji pati tikriausiai to nežinojo, nes tas nėštumas nedidelis. Mirties liudijime buvo parašyta, kad ji buvo nėščia“, – pasakojo velionės brolis Artūras.
Praėjusį savaitgalį ant išorinės ligoninės pastato sienos atsirado užrašas „katorga“.
Ribojo galimybę gedėti
Dar kiek anksčiau tv3.lt rašė, kad kolegės gedintiems ligoninės darbuotojams esą buvo uždrausta uždegti žvakutes, pakabinti velionės nuotraukas. Ligoninės darbuotojai tv3.lt pasakojo, kad anksčiau mirus kolegoms, juos pagerbti buvo įprasta.
„Visuomet gedint kolegų, uždegdavo žvakutę, padėdavo nuotrauką, o dabar nieko nėra. Negalime nei kalbėti, nei ką nors komentuoti“, – stebėjosi mirusiosios kolegė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.).
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių atstovė Sonata Tenytė tv3.lt teigė, kad draudžiama išreikšti pagarbą mirusiam žmogui ar gedėti jo nebuvo.
„Ligoninėje nėra nuotraukos, nekrologo, žvakelės ir pan. Iš tikrųjų, apie tai ligoninėje diskutavome ir šiuo atveju nusprendėme remtis psichologų pateiktomis rekomendacijomis. Tais atvejais, kada žmogus kolektyve nusižudo, kad labiau neaštrinti emocinės ir taip įtemptos būklės, kad neskatinti ir kitų žmonių rinktis sunkią akimirką tokį kelią – tai priėmėme sprendimą, kad tos fizinės išraiškos nedarysime. Tai tikrai nereikėtų traktuoti kaip kažkokio draudimo arba nelaimės neigimo. Tikrai ligoninė pareiškė užuojautą ir mirusiosios artimiesiems, ir kolegoms, ypač tame skyriuje, kur dirbo gydytoja. Esame sudarę galimybes išreikšti pagarbą artimiesiems ir mirusiajai sudalyvaujant ir laidotuvių ceremonijoje ar šiandien šermenyse ir pan.“ – teigė S. Teinytė.
Ragina nušalinti ligoninės vadovus
Po Lietuvą sukrėtusios jaunos gydytojos savižudybės Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) ragina nuo pareigų nušalinti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą Remigijų Mažeiką tol, kol vyksta įvykio tyrimas.
Sekmadienį išplatintame dar viename organizacijos kreipimesi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją taip pat įvardijami kiti asmenys, kurių nušalinimo prašoma.
„Lietuvos medikų sąjūdis (toliau – LMS), reaguodamas į Respublikinės Šiaulių ligoninės (toliau – RŠL) darbuotojų siunčiamus pagalbos prašymus, reiškia nerimą dėl tebesitęsiančio medikų psichologinio nesaugumo RŠL. Prašome, kol vyksta įvykio tyrimas, nušalinti nuo einamų pareigų RŠL direktorių, Širdies ir kraujagyslių centro, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centro vadovus, bei kitus minimus įvykio kontekste vadovaujančius asmenis, siekiant apriboti psichologinio spaudimo ir įtakos galimybes, bei užtikrinti palankesnę darbo aplinką darbuotojams. LMS prašo surasti nešališką išorinį ekspertą (ekspertus), kuris (kurie) stebėtų esamą situaciją ligoninėje bei ją koordinuotų. Taip pat prašome į SAM sudarytą pokyčių inicijavimo grupę įtraukti LMS deleguotą RŠL gydytoją Liną Skučienę bei LR seimo narę Jurgitą Sejonienę“, – rašoma LMS pranešime.
Dar kiek anksčiau nušalinti ligoninės vadovybę prašė ir Seimo Laisvės frakcija. Frakcijos seniūnės Ievos Pakarklytės teigimu, ligoninės vadovybė, vykstant tyrimui dėl įvykio, turi pasitraukti arba būti nušalinta nuo užimamų pareigų.
„Ši tragedija dar kartą atvėrė sveikatos apsaugos sistemos pūlinį. Psichologinis smurtas sveikatos priežiūros institucijose yra didelė problema, kuri plačiai aptarinėjama jau daugybę metų, tačiau lieka neišspręsta. Tai, kaip į šį konkretų atvejį reaguoja Šiaulių ligoninės administracija, patvirtina problemos mastą. Komentuodama šį atvejį, ligoninės administracija visų pirma bando nusikratyti kaltinimų. Užimamoje pozicijoje trūksta ne tik empatijos, bet ir profesionalumo, gebėjimo tinkamai įvertinti situacijos rimtumą“, – teigė I. Pakarklytė.
Atleido dėl darbuotojo kaltės
Darbo kodekso 58 straipsnis skelbia: „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės”.
Jame numatoma, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.
Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas ir, arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.
Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi keli veiksmai.
Pirma, neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
Antra, pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas.
Trečia, atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas.
Ketvirta, priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje.
Penkta, tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos.
Šešta, darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.
Septinta, kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
Numatyta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
Psichologinės pagalbos telefonai:
