Ketvirtadienį Valstybinė komisija pasirašė Šiaulių arenos priėmimo aktą. Pusantrų metų unikalaus ne tik šalyje, bet net ir pasaulio mastu pastato statyba baigta. Arena šiauliečius liepos 25, 26 ir 27 dienomis kviečia į atidarymo renginius.
Pirmieji, be specialistų ir komisijos narių, visus arenos užkaborius pamatė žurnalistai, kuriems čia buvo surengta ne tik spaudos konferencija, bet ir ekskursija po visas patalpas — nuo didžiosios arenos, pirčių iki...areštinės.
Krepšinis jau sužaistas
Spaudos konferencija prasidėjo neįprastai. Vos tik įėjęs į areną, meras Genadijus Mikšys pamatė krepšinio lentą. Jam buvo atneštas kamuolys, ir stebint, fotoaparatams ir kameroms, meras mėtė baudas. Iš dvylikos metimų pataikė dešimt.
Prie mero prisijungęs arenos operatoriaus „Pramogų sala“ generalinis direktorius Gintaras Radavičius, kuriam irgi neblogai sekėsi, sakė: “Šiaulių“ komandai krepšininkų pirkti nereikės, yra meras, kuris gali žaisti“. Taiklumą išbandė ir arenos projekto autorius Eugenijus Miliūnas.
Vizitinė arenos kortelė
Šiaulių arenos plotas — beveik 20 tūkstančių kvadratinių metrų, tūris — 154 tūkstančiai kubinių metrų. Pastato aukštis — beveik 20 metrų.
Panevėžio statybos trestas ją pastatė per pusantrų metų, nors nuolat reikėdavo koreguoti projektą. Arenos su įranga vertė — 75,5 milijono litų. Didžiąją pinigų pusę davė ES, likusios lėšos — valstybės ir Savivaldybės.
Koncertų metu arenoje tilps 6400 žiūrovų, krepšinio ir kitų sporto renginių metu — per 6200. Arenoje yra krepšinio treniruočių salė, pirčių kompleksas, renginių metu veiks septynios maitinimo įstaigos, nuolat veiks kavinė ir restoranas. Yra 200 vietų konferencijų salė, medicinos punktas, treniruoklių salė, vaikų žaidimų kambarys, muziejus.
Čia įsikurs ir dviejų sporto mokyklų administracijos bei treneriai. Iš viso arenoje kuriasi dvi dešimtys įstaigų. „Arena skirta visai šeimai nuo ryto iki vakaro. Ji turi telkti šiauliečius bendruomeniškumui“, — teigia G. Radavičius.
Dovanojo šventę
Visų akys krypo į projekto vadovą kaunietį architektą Eugenijų Miliūną, kuris buvo pasirinktas, kai kiti projektuotojai paprašė didelių pinigų vien už atvažiavimą į Šiaulius vietos apžiūrėti. E. Miliūnas turėjo parengęs arenos projektą Kaunui, bet miesto valdžia pradėjo dairytis į prancūzus, ir šiauliečiai tuo pasinaudojo.
„Norėjome Šiauliams padovanoti šventę, atrodo, mums tai pavyko. Kai Lietuvoje vyksta amžina kova tarp partijų, interesų grupuočių, Šiauliuose pajutome labai gerą atmosferą, visų bendrą norą turėti areną. Niekas netrikdė mūsų darbo“, — sako architektas.
E. Miliūnas padėkojo labai profesionaliai dirbusiems statybininkams, miesto valdžiai, statybos eigą kontroliavusiems žmonėms.
Paklaustas, kokių turi baimių dėl šio pastato, E. Miliūnas atsakė, jog viliasi, kad klaidų nepadarė. „Neramina tik stiklo sienos, kad jų įsismaginę vyrukai nedaužytų. Tikėkimės...“
Išskirtinė net pasaulyje
Tokio statinio, kokį dabar turi Šiauliai, specialistų teigimu, nėra visame pasaulyje. Halografinis stiklas, dėl kurio arena spinduliuoja, pasaulyje fasadams papuošti naudojamas tik iš dalies ir gana retai. Vienintelis varžovas Šiaulių arenai galėtų būti pastatas Kelne, kur dalis fasado padengta tokiu stiklu.
Stiklinės arenos sienos pagamintos Panevėžio stiklo fabrike. Tai trijų stiklų paketas, tarp kurių įmontuota speciali plėvelė, laužianti saulės spindulius. Arena atrodo taip gražiai ir dėl to, kad yra apvali, ir slenkanti saulė ją harmoningai išmargina.
Apskritai, Šiaulių arenai kol kas lygių Lietuvoje nebus ir pagal įrangą. „Siemens“ arenos techniniai parametrai prastesni. Čia modernesnės inžinerinės sistemos, geresnė akustika ir patogesnės žiūrovų vietos. Perkama buvo kas geriausia.
Pristatydamas savo darbą, Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Dalius Gesevičius pažymėjo, jog statinys sudėtingas, prireiks geros visų sistemų priežiūros ir atidaus eksploatavimo.
Padidintos ir saugumo garantijos. Iš arenos nesunkiai būtų galima evakuoti apie 15 tūkstančių žmonių, tai yra perpus daugiau nei arenoje telpa.
Dabar daug šypseną kelia priešgaisrinės saugos specialistų reikalavimas areną padalinti perpus ugniasiene, nes tokie yra normatyvai, dar likę nuo tarybinių laikų. Statybininkai ir projektuotojai turėjo išlieti nemažai prakaito, kol ugniagesius įtikino, kad perskelta arena būtų nesusipratimas. Visai prieš darbų pabaigą ugniagesiai nusileido ir vakar kartu su kitais pasirašė arenos priėmimo dokumentus.
Ložės, tualetai, areštinė, barai
Arenoje įrengtos 25 specialios ložės ypač svarbioms personoms (VIP). Ložėse nuo 12 iki 22 vietų, šalia jų poilsio kambariai arba valgomieji, atskirti nuo arenos sulankstomais langais. Kambariai apstatyti baldais, yra televizoriai, telefonai, atskiri sanitariniai mazgai, rūbinės. Tai vienintelė arenos vieta, išklota kilimine danga, kitur — teracas. Virš ložių kabo pavadinimai tų firmų ir bendrovių, kurios ložes išsipirko. Liko neparduotos tik dvi ložės.
Dar vienas arenos požymis — tualetai be durų. Pro vieną spiralinio koridoriaus galą įeini į kabinų salę, pro kitą išeini, o tualetų koridoriai neturi durų.
Žurnalistams buvo parodyta ir kelių vietų areštinė, į kurią būtų uždaromi, kol atvažiuos policija, triukšmadariai ar kitokie nusižengėliai.
Dabar arenoje įrenginėjami barai. Vienodo stiliaus barai turės skirtingus pavadinimus — pavyzdžiui, sportininkų, menininkų ir prekiaus vadinamaisiais greito maisto produktais. O 164 vietų restoranas įrengtas taip, kad jame sėdintys galėtų stebėti rungtynes ir koncertus.
Petras Balčiūnas
