Šiaulietė Eglė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) prisimena, kad jos mėnesinių ciklas buvo sutrikęs dar paauglystėje. Mergina juokauja visada pavydėjusi kitoms, kurių mėnesinės prasidėdavo tiksliai kaip laikrodukas, mat jos ciklas kartais būdavo kas 20-imt, o kartais ir kas 50-imt dienų.
„Galiausiai, sulaukus 25-erių, supratau, kad numoti ranka į tokius dalykus nėra protinga. Puikiai suprantu, kad kiekvienos moters svajonė yra susilaukti sveiko vaikelio, o šiomis dienomis neramina ir faktas, kad Lietuvoje vis daugiau porų negali natūraliu būdu susilaukti vaikelio“, – savo pasakojimą pradeda mergina.
Nustatė policistinį kiaušidžių sindromą
Eglė atvirauja, kad nieko nebelaukti ir kuo skubiau apsilankyti pas gydytoją nusprendė, kai mėnesinių jai nebuvo daugiau kaip 60 dienų. Tąkart mergina sužinojo, kad serga policistinių kiaušidžių sindromu.
„Atlikus tyrimus, gydytoja ištarė iš pradžių man asmeniškai nieko nesakančius žodžius „policistinis kiaušidžių sindromas“. Galvoje tą akimirką ėmė suktis galbūt dešimtis klausimų: kas tai, kodėl tai nutiko man, ar aš iš viso galėsiu turėti vaikų ateityje?
Gydytoja mane greitai nuramino, kad šis sindromas lietuvaičių tarpe pasitaiko ganėtinai dažnai ir jį aptikus galima gan lengvai sutvarkyti kiaušidžių veiklą bei menstruacijų ciklą.“
Pašnekovė pasakoja, kad tąkart gydytoja jai paskyrė išsamius hormonų tyrimus ir, tik nustačiusi tikslesnius pakitimus, paskyrė atitinkamas kontraceptines tabletes. Laiku pastebėjusi nerimą keliančius simptomus šiandien Eglė džiaugiasi, kad užkirto kelią galimoms liūdnoms pasekmėms.
„Kontraceptines tabletes pradėjau gerti pirmą kartą gyvenime ir vedama ne apsaugos troškimo, o gydymo tikslais. Po trijų mėnesių tablečių vartojimo mano hormonai atsistatė, o menstruacijų ciklas, prabėgus pusmečiui, vis dar yra tikslus kaip laikrodis. Dabar aš žinau, kad mano viduje yra viskas tvarkinga, o man kaip moteriai yra ramu“, – džiaugiasi Eglė.
Kreipiasi į visas moteris ir merginas
Todėl šiandien Eglė kreipiasi į kitas moteris ir merginas bei ragina jas rūpintis savimi ir, pajutus nepageidaujamus simptomus, nenumoti į juos ranka.
„Gydytoja man sakė, kad į šį sutrikimą kitos moterys numoja ranka, o būtent jis itin pažeidžia kiaušides. Neretai ateina moterys, kurioms jau susilaukti vaikelio natūraliu būdu praktiškai yra nebeįmanoma.
Todėl, mielos moterys, mylėkite ir rūpinkitės savimi, eikite tikrintis, nenumokite ranka į dingusias mėnesines, nemalonius pojūčius ar kitus aiškius simptomus, kuriuos jums siunčia organizmas. Viskas yra tik jūsų pačių rankose“, – tvirtina ji.
Įtakos turi genetika
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojos akušerės-ginekologės Kristinos Jarienės, PKS yra vienas dažniausių heterogeninių endokrininių sutrikimų. Lietuvoje šis sindromas diagnozuojamas taip pat dažnai kaip ir kitose pasaulio šalyse – jį gali turėti kas dešimta vaisingo amžiaus moteris.
Specialistės teigimu, šiandien vis dar nėra tiksliai žinomas vienas pagrindinis šią ligą nulemiantis veiksnys, nes organizme vykstančių pokyčių patogeneziniai keliai tarpusavyje susiję ir pasakyti, kuris yra pirmas, o kuris – jo pasekmė, gana sudėtinga. Vis tik, tyrimų duomenimis, didžiausia įtaka yra genetinė, o ši, beje, gali būti paveikiama ir aplinkos faktorių, ir gyvenimo būdo.
„Genetinei kilmei neprieštarautų duomenys, kad PKS dažnai stebimas pirmos kartos giminaičių rate. Policistinės kiaušidės, hiperandrogenemija, atsparumas insulinui ir lipidų sutrikimas diagnozuojamas iki 50 proc.
PKS sergančių moterų seserų, o jei sesės monozigotinės dvynės – ligos atsikartojimo dažnis siekia net 70 proc. Atliktų tyrimų metu nustatyta, jog sergančių PKS mergaičių tėvams dažniau diagnozuojamas metabolinis sindromas, ypač dažnai tėvai būna nutukę.
Genetiniai tyrimai rodo, kad sergančiosioms stebimas tam tikrų baltymų disbalansas, lemiantis padidėjusią androgenų gamybą“, – komentuoja K. Jarienė.
Nustatomas įvairiuose amžiaus tarpsniuose
Gydytojos teigimu, klinikinę PKS išraišką paskatinti ir sustiprinti gali įvairūs toksinai, cheminiai teršalai, patenkantys per odą, gleivines arba suvartojami kartu su maistu. Ypač didelę įtaką turi bifenolis A.
„Tai gali pakenkti žmogaus reprodukcinei sistemai, o jei dar šalia atsiranda ir ydingų gyvenimo įpročių, tokių kaip fizinės veiklos nebuvimas ir besaikis valgymas, tai yra tiesus kelias į sutrikusią ovuliaciją“, – sako ji.
Gydytoja nurodo, kad dažniausiai PKS nustatomas paauglėms ir moterims, negalinčioms pastoti:
„Dažniausiai šis sindromas nustatomas dar paauglystėje, praėjus trims metams nuo pirmųjų mėnesinių atsiradimo, kai jau tikimasi, kad fiziologiškai nereguliarus ciklas turi tapti reguliariu.
Noriu pabrėžti, kad ciklo sutrikimai pirmaisiais metais po mėnesinių dažniau yra fiziologiniai ir yra galimi kartais net ir iki 3–5 metų nuo pirmųjų mėnesinių atsiradimo.
Antra grupė – moterys, besikreipiančios dėl nevaisingumo. Dažnai tai būna pagrindinė jų nevaisingumo priežastis, nors šią diagnozę jos išgirsta pirmą kartą savo gyvenime.“
Pagrindiniai PKS simptomai
K. Jarienė nurodo, kad ši liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, tačiau vieni dažniausiai pastebimų yra nereguliarus mėnesinių ciklas, nenormalios trukmės mėnesinės, visiškas mėnesinių nebuvimas, dar kitaip vadinamas amenorėja:
„Įvairiais mėnesinių ciklo sutrikimais skundžiasi trys iš keturių ar net keturios iš penkių PKS sergančių moterų ir tai yra bene dažniausias simptomas, dėl kurio moterys kreipiasi ar turėtų kreiptis į gydytoją.“
Dar vienas dažnai iš PKS sergančių moterų girdimas nusiskundimas, tai padidėjęs kūno plaukuotumas, sunkiai gydoma aknė (spuogai), kūno strijos, kartais ir odos hiperpigmentacija.
Anot gydytojos, kai kurios PKS sergančios moterys pastebi, kad joms labiau slenka ir retėja galvos plaukai, jie dažniau riebaluojasi. Taip pat net 50–80 proc. paauglių, sergančių PKS, diagnozuojamas nutukimas, o tai vėliau gali sukelti ir daugiau įvairių ligų.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad didelis kūno masės indeksas paauglystėje yra tiesiogiai susijęs su didesne tikimybe sirgti širdies ligomis ir 2 tipo cukriniu diabetu jauniems suaugusiesiems. Šią ligą provokuoja ir dažnai PKS būdingas padidėjęs rezistentiškumas insulinui ir hiperinsulinemija.
Tada sutrinka gliukozės tolerancija. PKS sergančioms pacientėms dažniau vėliau gyvenime diagnozuojamos širdies ir kraujagyslių ligos, hipertenzija, nevaisingumas“, – komentuoja K. Jarienė, pridurdama, kad taip pat ne ką mažesnė įtaka yra padaroma ir psichologinei sveikatai:
„Bet šalia visų šių ligų reikia nepamiršti ir psichologinės sveikatos. Tyrimų duomenimis, net 40 proc. moterų, kurioms diagnozuotas PKS, serga depresija ar diagnozuojami nuotaikos sutrikimai.“
PKS diagnozavimas ir gydymas
Gydytoja nurodo, kad norint nustatyti PKS atliekamas ultragarso tyrimas, kurio metu įvertinamas morfologinis kiaušidžių vaizdas, taip pat atliekami tyrimai, padedantys nustatyti hormoninius pokyčius, konsultuojamasi su endokrinologais siekiant išsiaiškinti, ar problema negalėjo išsivystyti dėl gretutinių ligų.
„Siekiame diferencijuoti, ar hiperandrogenijos priežastimi negalėtų būti antinksčių liga. O gal nusiskundimus sąlygoja sutrikusi skydliaukės funkcija ar hormonus gaminantys augliai. Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, nors ir turime ligos diagnozavimo protokolus. Lietuvoje vadovaujamės Roterdamo diagnostikos kriterijais, kurie iki šių dienų visame pasaulyje yra naudojami dažniausiai“, – pasakoja K. Jarienė.
Paklausta, kokios priemonės pasitelkiamos PKS gydymui, K. Jarienė atsako, kad gydymo būdų yra įvairių ir viskas priklauso nuo rezultato, kurį norima pasiekti:
„Kai siekiame sureguliuoti mėnesinių ciklą, mažinti hiperandrogenijos simptomus ir išvengti atokiųjų ligų, skiriame vieną gydymą, jei siekiame vaisingumo – gydymas yra visai kitas.
Pacientė pati turi dalyvauti savo gydyme, todėl visais atvejais jai reikia išsamiai paaiškinti apie jos ligą, gydymo galimybes, ateities perspektyvas, su PKS sindromu susijusias atokiąsias ligas bei galimas komplikacijas.
Jei pacientė turi antsvorio – pirmas gydymas yra svorio korekcija. Kartais užtenka tik sumažinti kūno masės indeksą ir ovuliacijos funkcija „stebuklingai“ atsistato.“
Negydant PKS – pasekmės gali būti skaudžios
Akušerės-ginekologės teigimu, tam, kad būtų galima išvengti skaudžių šios ligos pasekmių – nevaisingumo ir kitų sunkių organizmo funkcijų sutrikdymo – svarbu PKS diagnozuoti kuo anksčiau.
„PKS pasekmės gali būti skaudžios – insulino apykaitos sutrikimai sąlygoja antro tipo diabetą, nutukimas ir hiperlipidemija yra širdies ligų rizikos veiksnys. Širdies ligos, nutikimas ir diabetas visi kartu ar atskirai gali būti obstrukcinės miego apnėjos, depresijos ar nerimo priežastimi, o šie sutrikimai dažnai lydimi valgymo sutrikimų.
Toks užburtas ratas. Bet reprodukcinio amžiaus moteriai, be abejo, labai svarbu yra vaisingumo funkcija, kuriai atstatyti reikalingas specifinis gydymas, kartais pasibaigiantis ir pagalbiniais apvaisinimo būdais.
PKS sergančios moterys dažniau patiria persileidimus, o nėštumo metu joms dažniau diagnozuojamas gestacinis diabetas, nėštumo sukeltos hipertenzinės ligos, preeklampsija, jos dažniau gimdo prieš laiką“, – komentuoja specialistė, pridurdama, kad PKS sergančios moterys dažniau serga ir gimdos gleivinės bei kiaušidžių vėžiu.
Gydytoja griauna mitus
K. Jarienė neslepia neretai susidurianti ir su įvairiais mitais, kuriais apipintas PKS ir jo gydymas. Vienas iš tokių mitų, pasak gydytojos, yra tai, kad PKS sergančios moterys niekada nesirgs anoreksija arba atvirkščiai – anoreksija sergančioms moterims niekada nebus diagnozuotas PKS:
„Jau minėjau, kad valgymo sutrikimai šiuo sindromu sergančiosioms tikrai galimi, o anoreksija nereiškia, kad šio sindromo galima išvengti badaujant.“
Kitas mitas, anot gydytojos, yra tai, kad PKS sergančios moterys niekada nepastos natūraliai. Tačiau, K. Jarienė akcentuoja, kad net ir esant amenorėjai (būklei, kai ilgai nėra mėnesinių) moteris gali pastoti, nors tikimybė – išties maža. Todėl pasitaiko atvejų, kai moterys, galvodamos, kad yra nevaisingos, netikėtai susilaukia vaikelio.
„Normaliam pastojimui būtina normaliai vykstanti ovuliacija. Kartais nutinka taip, kad moterys, galvodamos, kad vis tiek yra „nevaisingos“, nes serga PKS, nėštumo nesisaugo. O tada atsitinka taip, kad įvyksta spontaninė ovuliacija ir mes diagnozuojame jau gerokai įpusėjusį nėštumą, nes „kažkaip tinstu ir tam pilve kažkas darosi“.
Nors mėnesinių taip ir nebuvo. Tiesiog taip atsitiko, kad įvyko spontaninė ovuliacija, kad ir ta vienintelė per metus moteris turėjo nesaugius lytinius santykius, ir štai – rezultatas. Kartais tai sukelia džiaugsmą, tačiau, jei nėštumo neplanavai, atsiranda daug sumaišties“, – komentuoja K. Jarienė.
Svarbu rūpintis mityba ir sportuoti
Paklausta, kaip šia liga sergančios moterys galėtų sau padėti, gydytoja šypteli, kad jeigu žinotų stebuklingą būdą – tikrai juo pasidalintų. Tačiau, deja, vieno recepto nėra. Vis dėlto, pasak K. Jarienės, itin svarbu sportuoti ir sveikai maitinis, o ypač atkreipti dėmesį į gliukozės apykaitą bei angliavandenių kiekį maiste.
„Yra žinoma, kad insulinas padeda gliukozę paversti energija. Moterims, sergančioms PKS, šitas kelias dažnai yra sutrikęs dėl padidėjusio rezistentiškumo insulinui. Kalbant paprastai, tai reiškia, kad jūsų gaminamo insulino veikimas yra netinkamas ir nepakankamas.
Jei yra diagnozuojamas rezistentiškumas insulinui, tai reiškia, kad siekiant sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, jūsų kasa turi dirbti „viršvalandžius“, nes cukraus kiekiui mažinti reikalingas didesnis insulino kiekis.
Didesnė insulino gamyba užveda mechanizmą, kai kiaušidėse pradedamas gaminti didesnis vyriškųjų hormonų kiekis. Didesnis insulino kiekis reiškia ir tai, kad svorį mesti jums bus ypač sunku, nepaisant visų pastangų. Vėl išeina užburtas ratas“, – nurodo specialistė.
Anot K. Jarienės, moterys, žinančios, kad jų organizme yra padidėjęs insulino kiekis, turėtų su specialistais aptarti mitybos režimą ir sumažinti blogųjų angliavandenių racioną savo dietoje.
„Neretai moterims, kurioms diagnozuojame gliukozės tolerancijos sutrikimą, skiriame tam tikrus vaistus, net jei jos dar neserga cukriniu diabetu. Natūralus jo pakaitalas galėtų būti berberinas – dažnai pamirštamas, bet vis dažniau naujai atrandamas vaistas, jau eilę metų naudojamas kinų medicinoje. Vis tik, kiekvienu atveju labai rekomenduoju tartis su gydytoju.“
