Rūta Babelytė baigusi universitetą apsidairė – daugelis draugų išvažiavo į kitus miestus arba emigravo. Įsikėlusi į erdvų butą ji užsiregistravo pasauliniame keliautojų, nuotykių ieškotojų tinklalapyje „Couchsurfing“. Į merginos duris ėmė belstis nauji draugai iš viso pasaulio. Ji juos priima nemokamai.
„Pasigauna“ ir sofą, ir draugų, ir ekskursijų
Daugiau kaip 200 šalių gyventojų vienijančio tinklo pavadinimui „Couchsurfing“ galima surasti vertimą – „sofų gaudymas“. Ieškantis nakvynės Šiauliuose, išsiunčia laiškus užsiregistravusiems šiauliečiams ir laukia teigiamų atsakymų. Dažniausiai svečias „pasigauna“ ne tik nemokamą sofą, bet ir gerą kompaniją bei ekskursiją po vietovę.
„Kartais mane užplūsta įkvėpimas: ką nors nupiešiu, pagaminu lėlytę ar brūkšteliu istoriją. Mano aistra – mokytis apie pasaulį ir žmogaus prigimtį,“ – taip tinklalapyje prisistato Rūta.
Jos anketoje dar parašyta, kad nerūko, naminių gyvūnų nelaiko, turi laisvų pagalvių ir antklodžių. Miegoti eina apie vidurnaktį. Dėl nakvynės reikia tartis iš anksto.
Pažymėta, kad jai 25-eri, baigė audiovizualinio meno studijas, mėgsta keliauti autostopu. Tinklalapio puslapyje nameliu pažymėtos šalys, kuriose Rūta gyveno – Danija, Portugalija. Anketą iliustruoja dešimt nuotraukų.
Kiek žemiau mirga daugiau kaip trisdešimt malonių atsiliepimų apie nakvynes pas Rūtą. Martinas iš Nyderlandų parašė: „Rūta labai miela ir kūrybinga. Ji apnakvindino tris žmones vienu metu, surengė Šiaulių „Couchsurfing“ narių vakarėlį, iškepė blynų, o jos mama nuvežė į Kryžių kalną. Nuostabu!“
Žėrė kelionių istorijas
Užėjus pas Rūtą jautiesi lyg namuose, kalbi lyg su seniai matyta drauge. Jos bute – krūvos knygų, pačios piešti portretai. Smulkutė raudonplaukė mergina tarsi gyvų knygų prisiklausė pas ją užsukusių keliautojų.
„Buvo vaikinas iš Pietų Korėjos. Pusmečiui sustabdė studijas ir iškeliavo pamatyti pasaulį. Per Rusiją važiavo traukiniais, tranzavo. Policija dukart jį į kalėjimą uždarė dėl tariamai netvarkingų dokumentų. Norėjo kyšio, tačiau vaikinas tik nudžiugo, kad galės pernakvoti kalėjimo kameroje. Beliko jį paleisti. Sakė, jeigu Rusijoje nebūtų išgirdęs apie „Couchsurfing“, visą pusmetį būtų nakvojęs stotyse, bažnyčiose,“ – vieno įsimintiniausių svečių istoriją pasakojo Rūta. Nuotykių ieškotoją ji pasiėmė į lietuvišką kaimą.
Mergina prisiminė ir Džiudę iš Malaizijos, kuri iš lietuviškų produktų pagamino gardų malaizietišką patiekalą, ir aplink pasaulį keliavusį vokietį Marko, skleidusį ekoidėjas.
Ji nepamiršianti ir pirmojo savo svečio – aštuoniolikmečio Mykolo iš Lenkijos, kuris autostopu keliavo per Baltijos šalis.
Pati nakvynę kitose šalyse išbandė du kartus – Lenkijoje ir Budapešte. Rūta pasakojo, kad ją su mama nakčiai priėmęs lenkas paliko buto raktus kaimynui, o pats išvažiavo net nematęs savo svečių.
Budapešte Rūtą priglaudusi moteris irgi buvo užimta, davė kambarį, žemėlapį ir paliko.
Užklydėliai ieško savęs
Pas Rūtą nuo 2010-ųjų lankėsi svečiai iš Kanados, Rusijos, Japonijos, Malaizijos, Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos, Švedijos, Belgijos, Lenkijos ir kitų šalių. Jau įprasta, kad per mėnesį pas ją apsistoja bent vienas keliautojas vienai arba dviem dienoms.
Mergina, gavusi prašymą, pirmiausia perskaito apie žmogaus pomėgius, kur keliavo, kitų atsiliepimus apie jį: „Susidarau įspūdį, o daugiau juk nieko nesužinosi. Sutinki ir paklausi.“
Kokie žmonės užklysta? Anot Rūtos, jie visi ieško savęs. Dažniausiai į klausimą, ką veikia gyvenime, svečias atsako: „Mečiau darbą, studijas arba darau pertrauką ir keliauju po pasaulį“. Pasak merginos, vieni keliauja, kol atsibosta ar baigiasi pinigai, kiti iš anksto nusistato kelionės trukmę.
Draugauti svarbiau nei gidauti
Rūta dažnai tampa gide. Susiradusi aprašymų knygose ir internete pasakoja apie Kryžių kalną ar „Auksinį berniuką“. Kartais miestą svečiams pristatyti padeda ir jos mama Alina, kuri puikiai kalba angliškai.
Mergina skuba pridurti, kad jai svarbiau ne informacija apie miestą, o žmogaus su žmogumi santykis. Ją žavi svečių gyvenimo, kelionių istorijos, pasakojimai apie jų šalis ir gyvenimo sąlygas.
Už savaitės Rūta vyks į Švediją, Norvegiją, Daniją, Vokietiją, kur turi draugų. Atgalinio bilieto neturi. Ir anksčiau mergina norėjusi keliauti, bendrauti, pamatyti, tačiau bijojoi pritrūkti pinigų. Ją padrąsino užsukę svečiai, įrodę, kad keliauti galima su žymiai mažesniu kelionių biudžetu.
„Dėl „Couchsurfing“ tapau dar atviresnė, prasiplėtė suvokimas apie gyvenimą, tikslus ir galimybes. Tiesiog norisi žmonėmis pasitikėti, juos įsileisti į savo namus ir negalvoti, kad kažkas blogo nutiks,“ – pasakojo Rūta.
Ji yra girdėjusi ir neigiamų atsiliepimų apie namuose apgyvendintus keliautojus, tačiau per dvejus metus jai neteko susidurti nei su vagystėmis, nei su priekabiavimu ar piktnaudžiavimu.
Buriasi Šiauliuose
Rūta atrado draugų ne tik iš užsienio, bet ir iš Šiaulių,"keliautojų, kažko ieškančių“.
Tinklalapyje užsiregistravę 168 šiauliečiai. Dalelė jų susibūrė į miesto grupę, kartais organizuoja susitikimus, į kuriuos atsiveda savo svečius, dalijasi patirtimi. „Sekmadienį gaminsime tikrą korėjietišką vakarienę,“ – užsukti pakvietė Rūta.
G. Voluckytė