Koks yra klaipėdiečio, vilniečio ar panevėžiečio įvaizdis? Vargu, ar visi atsakytume bent panašiai. O štai šiauliečio įvaizdis aiškus visai Lietuvai — riboto intelekto „gezas“ su “byta“, kalbantis slengu: “A girdž, gaidy?“, pasakoja laikraštis "Šiaulių kraštas".
Tokią etiketę šiauliečiams klijuojantys pramogų banginiai ir banginukai pelnosi populiarumą ir pinigus. O šiauliečiai, skaudama širdimi, įtikinėja, kad mieste gyvena ne tik “gezai“.
Nu, sveiki, gaidžiukai
„Nu, sveiks, asils, Saulėns iš Šiaulių skambin“.... “Saulėns, Saulėns, netriesk į kelnes“... “O tu žinojai, kad lochams negalima prie mikrofona sėdėt? Ką čia daunini?“ “Sveiks, locheli...“
Taip radijo stoties M-1 eteryje sveikinasi Saulėnas, personažas iš Šiaulių, kurio pasisakymai sklando interneto platybėse. Neilgo protelio Saulėnas, reikia pripažinti, paprastai ir šmaikščiai komentuoja radijo stotyje vykstančias diskusijas. Mandagus radijo stoties vedėjas iš Vilniaus ir Saulėnas iš Šiaulių — tarytum visiškai svetimų kultūrų simboliai.
Saulėnas lyg pratęsia buvusio pirmtako iš „Dviračio žynių“ — šiauliečio kioskininko su beisbolo lazda — vaidmenį. Lietuva juokėsi iš šiauliečio Dariaus Balčiūno vaidinamo treninguoto personažo, su “byta“ pamokančio NATO karius. Su šiauliečiais siejama dar viena porelė — Kęsts ir Vyts iš mobiliojo tinklo operatoriaus reklamos, skanduojančių: “Londons atim, ežys duod“.
Ne kauniečiai ar panevėžiečiai, bet neva šiauliečiai su beisbolo lazdomis kviečiami į televizijos laidą padaužyti automobilio langų viename iš ekstremalių šou.
Šiauliečių personažai — megažvaigždės
Šiauliečių personažų kūrėjai nemano darantys bloga miestui. Mindaugas Stasiulis, radijo stoties M-1 prodiuseris, laidų vedėjas ir vienas iš Saulėno personažo kūrėjų, pasakojo, kad M-1 kūrybinė grupė tiesiog atlieka socialinį darbą, kurio šūkis „Gyvenkime linksmiau!!!“ Radijo stoties programoje dalyvauja daugybė personažų, tačiau Saulėnas — neeilinis. Jis yra megažvaigždė. Saulėno populiarumo priežastis, anot M. Stasiulio, slypi jo paprastume ir nuoširdume. Jis nežino, kas yra humoras, tačiau išsako nuogą tiesą, kuri virsta puikiu juoko užtaisu. M. Stasiulis nemano, kad tokie šiauliečiams klijuojamo personažai kenktų miesto ar miestiečių įvaizdžiui ar juos žeistų. Priešingai, anot prodiuserio, iš Saulėnui atsiųstų laiškų matyti, jog šiauliečiai palaiko Saulėną ir nori, kad jis ir toliau juos linksmintų.
„Personažai nedaužo mašinų langų ir nevagia automagnetolų! Personažai tik parodo, kad tokia problema egzistuoja. Ir kuo Saulėns dažniau kalbės per M-1, tuo rečiau pasigirs dūžtančio automobilio stiklo garsas. Problema sprendžiama tik tada, kai ji paviešinama“, — įsitikinęs M. Stasiulis.
Panašiai mano ir Haroldas Mackevičius, LNK prodiuseris, sumanęs šiauliečio Dariaus Balčiūno vaidinamą personažą su beisbolo lazda. „Personažas susijęs ne tik su Šiauliais, o su smulkių chuliganų, mažų žulikėlių grupe, kurių yra kiekviename mieste. Jis visai nesusijęs su gražiu Šiaulių miestu“, — tikino H. Mackevičius.
Tačiau ta etiketė klijuojama būtent šiauliečiui. „Aš nelabai pastebiu, kad kažkas lipdytų Šiauliams konkrečią etiketę. Mano supratimu, Šiauliai yra vienas įdomiausių Lietuvoje miestų, susijęs su muzika, teatru, menais, o ne su chuliganėliais. Manau, daugiau neigiamo įvaizdžio miestui sukėlė Šiaulių universiteto ansamblis “Kikilis“, negu visi tie smulkūs chuliganai“, — laikėsi savo nuomonės prodiuseris.
Etiketė prilipdyta
„Be abejo, tai žala miestui, ir aš esu tą pajutusi“, — kategoriška Nijolė Saimininkienė, Šiaulių filharmonijos direktorė. Ir žala anaiptol ne tik moralinė. “Filharmonijoje Vilniuje kalbėjau apie renginių sklaidą, ir viena ponia iš Kultūros ministerijos tiesiai šviesiai suabejojo: “Nu kam tiems Šiauliams reikia?“ Kai atsakiau, kad ir Šiauliuose gyvena žmonės, ponia atrėžė: “Nu matom per televiziją, kokie ten žmonės gyvena“.
„Aš prieš tokio įvaizdžio kūrimą, tai savo miesto niekinimas“, — panašios nuomonės pramogų verslo atstovas Remigijus Ruokis, viešosios įstaigos “Remigijaus akcija“ vadovas, džiazo festivalių Šiauliuose rengėjas.
Šį rudenį Šiauliuose vykusio džiazo festivalio plakate organizatoriai pavaizdavo kruviną beisbolo lazdą, pakeltą prieš saksofoną, iš kurio auga gėlės. „Mes norime, kad visi matytų gėles, o ne beisbolo lazdą — mūsų atsilikimą, nesupratimą, pritapimą prie formato“, — sakė R. Ruokis. Tai buvusi akcija, nukreipta prieš kuriamą šiauliečio įvaizdį, nors nuo jo pabėgti, anot R. Ruokio, labai sunku.
„Po televizijos laidos “Stresas“, kai laidos vedėjas pakvietė į studiją neva šiauliečius “geziukus“ su beisbolo lazdomis padaužyti dalyviams galvas, eilinį kartą užgavo širdį. Man iš tiesų skauda dėl Šiaulių ir dėl nacionalinėje žiniasklaidoje kuriamo šiauliečio įvaizdžio“, — sakė Arūnas Limantas, Šiaulių reklamos agentūros “Žalia linija“ viešųjų ryšių projektų vadovas. Jo manymu, toks įvaizdis nėra nekaltas pokštas, jis iš tiesų kenkia miestui, jo verslui.
„Todėl mėginsime suvienyti žmones, autoritetus, organizacijas ir bendrame projekte atkreipti dėmesį į Šiaulių įvaizdžio problemą. Norime parodyti: kai Šiaulių įvaizdis nekuriamas, jį kuria visai pašaliniai žmonės, nelinkintys miestui gera“.
Martynas Gaubas, šiaulietis menininkas, galerijos „Laiptai“ direktorės pavaduotojas, mano, kad kuriamas šiauliečio įvaizdis nelabai atitinka tikrovės. “Per bulvarą perėjęs gal du tokius pamačiau, pilna gatvė normalių žmonių“. Tačiau menininkas kuriamą šiauliečio įvaizdį linkęs priimti, kaip žaidimą, kuris jam asmeniškai netrukdo. Martynas pats yra sukūręs skulptūrą “Triskart teistas šiaulietis“, kuri sulaukė pasisekimo Vokietijoje. Anot M. Gaubo, parodos lankytojai juokdamiesi sakė, kad ir pas juos pilna tokių pat.
Kova su vėjo malūnais
Česlovas Urbanavičius, buvęs šiaulietis futbolo treneris, dabar vadovauja Vilniaus „Akropoliui“, tačiau visada prisistatinėja šiauliečiu.
„Jeigu jūs pasiruošusi paneigti mūsų šiaulietišką įvaizdį, sakyčiau — nereikia. Jei šauksime, kad mes — ne tokie, nieko nepasieksime, atsikratyti įvaizdžio — kova su vėjo malūnais“, — pataria Vilniaus “Akropolio“ vadovas.
Jis pakiša mintį, gal verta šiauliečiams patiems užsidirbti iš kuriamo įvaizdžio? Kaip? „Sufleruokit, kokią prekę Šiauliai gamina. Saldainius? Gerai, tegul būna ypatinga saldainių rūšis “Bachūriukas“. O kas iš to šiauliečiams? Mes pastatome prekę į gerą poziciją “Akropolyje“, parduodame saldanius, padidėja “Rūtos“ pelnas, nuo jo mokami mokesčiai, savivaldybė gauna didesnes “babules“, ir perveda tuos pinigus miesto futbolo ar krepšinio komandoms“, — improvizuoja prekybos asas.
Anot Č. Urbanavičiaus, šiauliečiai yra vertinami verslo pasaulyje, nes yra griežti, bet teisingi, sąžiningi ir reiklūs sau. Anot buvusio Šiaulių futbolo komandos trenerio, šiauliečiai sportininkai visais laikais pasižymėjo tuo, kad visada vertindavo varžovą, bet jo nebijodavo. Tokios savybės, anot „Akropolio“ vadovo, vertinamos ir versle.
Geriau toks įvaizdis, negu jokio
„Tą įvaizdį reikėjo sukurti, na aš jį sukūriau. Mes klijuojame etiketę? O ką klijuoja politikai, žudikai, ką klijuoja patys šiauliečiai? Kodėl šiaulietis piktas?“, — klausė Darius Balčiūnas, reklamos agentūros “Pramuštgalvis“ savininkas — Pilypuko, Vido Stasiūno, šiauliečio kioskininko su beisbolo lazda personažų kūrėjas.
Darius Balčiūnas prisipažįsta girdėjęs perspėjimų, kad ta lazda jam pačiam dar atsisuks kitu galu. Tačiau pats jis mano, kad jo personažas tik parodė bukąją Lietuvos pusę. Tikslas buvęs pažvelgti į save ir sau pripažinti: „Chebra, esam, kokie esam, arba būkim tokiais, ar kažką darom“.
D. Balčiūnas primena, kad personažas atsirado tada, kai iš tiesų Šiauliuose mosuodavo beisbolo lazdomis ir mušė NATO kariškius.
D. Balčiūnas pasakoja, kad spalio pabaigoje buvo pakviestas į Airiją vesti emigrantams koncerto. „Mums tik atrodo, kad jie išnyko, sukultūringėjo, bet pamačiau, kad mano personažai visi ten — su treningais, plikom galvom, rūgščiais veidais, su tom pačiom madom, kaip prieš ketverius penkerius metus, ir su kvailu juoku: “Pilypai, varyk, che-che“.
Vienas pirmųjų šiaulietiško įvaizdžio kūrėjų nemano prisidėjęs prie blogo miesto įvaizdžio kūrimo, o gal net priešingai. D. Balčiūno manymu, miestui, kaip ir žvaigždei, tinka posakis: „Nesvarbu, ką apie mane sako, svarbu, kad mini“.
Komentaras: įvaizdis — miesto kokybės ženklas
Dalia BANKAUSKAITĖ, Lietuvos įvaizdžio strategijos rengėja:
— Įvaizdis yra kokybės ženklas, jis yra formuojamas arba kryptingai, arba formuojasi stichiškai. Šiuo atveju šiauliečio įvaizdis, manau, formuojamas kryptingai. Nežinau, gal tik dėl humoro.
Geras įvaizdis yra kokybės ženklas ir tos vietovės žmonėms: jie tampa patrauklesni, jais labiau pasitikima, jie geriau jaučiasi. Visada gera didžiuotis ta vietove, kurioje gyveni, turėti motyvaciją čia dirbti ir auginti vaikus. Gero vardo vietovė yra patrauklesnė investicijoms į verslą, mokslą, pramonę. Apskritai įvaizdis yra vienas iš svarbiausių priemonių siekti kitų tikslų.
Pasaulinėje praktikoje miestų įvaizdžiai yra kuriami ir vertinami pagal tam tikrus kriterijus: koks miestas yra dabar, kaip jis vertinama šalyje, kaip jį atpažįsta, kokį vaidmenį jis vaidina šalies gyvenime, ar malonu jame pasivaikščioti, ar yra, ką veikti, ar saugiai čia jaučiasi miesto svečiai, galiausiai, ar kiltų noras į tą miestą persikelti gyventi su šeima.
Koks pirmas Šiaulių įvaizdis man? Pilietis su beisbolo lazda iš „Dviračio žinių“. O toliau — NATO bazė ir, žinoma, agresija NATO kariškių atžvilgiu, tačiau ir puikus humoras (prisimenu prezidentines šlepetes). Tiesa, Šiaulių universiteto administracijos problemos... Kita vertus, jūs ten turite savų filosofų. Dar — merginų žolės riedulys ir fantastiška šachmatų mokykla — nežinau, kodėl tai neišryškinama?
Nijolė KOSKIENĖ
