Po audito paaiškėjo, kad Šiaulius valdžiusi mero Genadijaus Mikšio kompanija per vieną kadenciją sugebėjo miestą nuvairuoti į bankrotą. Praskolinta 84 procentai miesto biudžeto.
Dabartinis meras Justinas Sartauskas atsakomybės nereikalauja, nes politinė atsakomybė — jokios atsakomybės. Žadami drastiški sprendimai: naikinti, jungti, mažinti, bet ne pačioje Savivaldybėje.
Katastrofiški skaičiai
Bankrotinė situacija paaiškėjo po Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto kreditorinių įsiskolinimų patikrinimo. Fiksuota padėtis po savivaldos rinkimų keičiantis miesto valdžiai — 2011 metų kovo 31 dienai.
Išvada: Savivaldybė skolų turi per 121 milijoną litų, ir nesimato tendencijų jas mažinti. Skolos jau sudaro 84 procentus biudžeto pajamų (be dotacijų), kurios šiemet planuojamos 163 milijonų litų.
Pagal skolų ir biudžeto pajamų santykį — Šiauliai yra antri tarp didžiųjų miestų. Pagal paskolų, kurios sudaro 41,6 procento biudžeto pajamų, ėmimo apetitus — treti.
Paskolų portfelis nuo 2008 metų pabaigos pasunkėjo beveik du kartus — nuo 44 milijonų litų iki beveik 81,5 milijono litų. Paskolų lėšos naudojamos ne tik investicijoms, bet ir kreditinėms skoloms dengti.
Dėl finansinių įsipareigojimų šiemet iš kiauro biudžeto teks atriekti 13,5 milijono litų. Kitąmet — jau 24,3 milijono litų. Ši suma prilygsta 15 procentų šiųmetinio biudžeto.
Pinigai — ir kapinių žemei
Baigdami kadenciją ir besirengdami naujiems rinkimams, politikai Taryboje patvirtino išpūstą šių metų biudžetą — per 30,7 procento nutolusį nuo Finansų ministerijos prognozių Šiauliams.
Pagal šį burbulą Šiauliai yra pirmi tarp didžiųjų šalies miestų.
Burbulas jau sproginėja — per pirmąjį pusmetį į biudžetą nesurinkta 6,8 milijono litų planuotų pajamų. Iki metų pabaigos biudžeto skylė, miesto mero Justino Sartausko prognozėmis, padidės — iki 15— 20 milijonų litų.
Lėšos švaistytos, išperkant žemę Daušiškių kapinėms. Savininkams sumokėta 8,8 milijono litų, nors kapinių detalusis planas teismo buvo sustabdytas, dabar jau ir panaikintas. Skaičiuojama, jog reikėtų dar 3,19 milijono litų žemėms išpirkti, jeigu kapinių vieta keistųsi.
Projektams vykdyti, įtariama, panaudojama daugiau lėšų nei planuojama prieš jų įgyvendinimą. Auditoriai įtaria, nes Savivaldybės administracija nesugebėjo jiems pateikti reikiamų duomenų.
Gelbėjamos ir skandinamos
Biudžeto sandaros įstatymo pažeidimu auditoriai įvardijo paskolų, imtų investicijoms, naudojimą remonto darbams.
Įstatymas pažeistas ir prisiėmus grąžinti bankui per 8 milijonų litų Savivaldybės bendrovės „Busturas“ įsiskolinimą bankui. Ta skola susidarė dėl Savivaldybės nesugebėjimo atsiskaityti už lengvatinį keleivių vežimą.
Nesugebama finansinių srautų valdyti ir grąžinti įmonėms skolų už paslaugas pagal sudarytus grafikus.
Bendrovei „Šiaulių energija“ — skola siekia per 19 milijonų litų. Per dvejus metus nesugebėta grąžinti nė cento. Vis nukeliant skolos dengimą, bendrovė pati priversta skolintis, o toks skolinimasis didina šilumos kainą visiems vartotojams. Kyla grėsmė “Šiaulių energijos“ įgyvendinamiems investiciniams projektams.
„Bet aš neverkiu“
Meras Justinas Sartauskas „Šiaulių kraštui“ neneigia, kad miestas bankrutuoja: “Taip, bankrutuojanti (Savivaldybė — red.past.), bet aš neverkiu, po rinkimų tenka perimti tokį biudžetą, koks jis yra, — aiškina J.Sartauskas. — Kai baigė kadenciją (2008 metais) meras Vytautas Juškus, tai kreditorinių įsiskolinimų buvo apie 17 milijonų litų. Dabar turime 121 milijoną litų. Ir dar šiais metais buvo numatyta imti 22 milijonus litų paskolų.“
Anot J. Sartausko, optimistinis biudžetas buvo priimtas, „žvelgiant į premjero lūkesčius, kad ekonomika atsigauna“. Tačiau dabar merui tenka fiksuoti pesimistinę situaciją.
Gyventojų pajamų mokestis, kuris savivaldybių biudžetuose, sudaro liūto dalį, mieste yra nesurenkamas: „Algų darbdaviai nedidina, o įmonėse ir įstaigose darbuotojų skaičius tik mažėja.“
„Tarybai rugpjūtį teiksime drastiškus sprendimus, — tvirtina meras. — Kalbame ne vien apie einamųjų išlaidų taupymą, bus daromi struktūriniai pakeitimai“.
Liks be gruodžio algų
Einamųjų išlaidų taupymo programa, anot mero, planuojama 9 milijonų litų. Ji palies biudžetininkų algas — gruodžio mėnesio atlyginimų jie sulauktų tik kitų metų sausio pirmosiomis dienomis.
„Per Kalėdas neliks be pinigų — avansus išmokėsime“, — teigia meras.
Toliau vėl ketinama „taupyti“ šildymo skolų sąskaita. Per metus už šildymą biužetinės įstaigos moka 9 milijonus litų, iš jų 3,5— 4 milijonai būtų vėl perkeliami į kitus metus. Miestas bus tvarkomas tik “vidutiniškai“.
Bus jungiamos, sukilnojamos į vieną pastatą ar iš viso likviduojamos kai kurios biudžetinės įstaigos.
„Mažėja mieste gyventojų, turi mažėti ir įstaigų“, — sako J. Sartauskas.
Vėl būtų rengiama švietimo įstaigų tinklo pertvarka. Kai kurios sporto mokyklos, Moksleivių namai būtų sukelti po ištuštėjusių bendrojo lavinimo mokyklų stogu.
Planuojama taupyti ir neformaliojo ugdymo sąskaita — „išgryninti“ numatomo įvesti neformaliojo ugdymo krepšelio lėšas.
Mero aiškinimu, kai vaikas lanko kelias įstaigas, vienam jam per daug lėšų skiriama, o daugybė vaikų paliekama už borto. Siūloma bus, kad vaikas pasirinktų tik vieną būrelį arba „pigesnių“ tiek, kad užtektų jam skiriamo krepšelio lėšų.
O jeigu neužteks? Aiškumo dar nėra.
Mero nuomone, krepšelio „išgryninimas“ skatins įstaigas įtraukti į neformalųjį ugdymą pasyvius vaikus.
Bus sprendžiama, ir ką daryti su Savivaldybei priklausančiu turtu, kuris valdomas neefektyviai.
Politinė neliečiamybė ar nusikalstamas abejingumas?
„Šiaulių kraštas“ klausė mero: kokia taupymo programa bus pačioje Savivaldybėje?
— Nebus Savivaldybės administracijoje didesnių pertvarkų, nes matau, kad realiai lėšų negalima sutaupyti. Savivaldybei užkraunama vis daugiau funkcijų. Ketinama atiduoti ir socialinių pašalpų mokėjimą. Vykdome ir daug projektų: ir Europos krepšinio čempionatas, ir TAFISA pasaulio žaidynės reikalauja daug Savivaldybės įsikišimo, — aiškino J. Sartauskas.
— Privačios įstaigos savininkas, pamatęs tokią skolų ataskaitą, finansininką jau būtų atleidęs. Ką jūs darysite?
— Privatininkas tiesiog tokios situacijos neturėtų, privatininkas jau seniai būtų priėmęs sprendimus. O čia „privatininkams“ atstovauja 31 Tarybos narys. Sakau “privatininkams“ ta prasme, kad kai tik jūs parašysite apie numatomas struktūrines pertvarkas, kažkas tuoj pradės protestuoti, kaip blogai Sartauskas nori daryti, ir prasidės parašų rinkimai.
— Ar neįžvelgiate politikų ir Savivaldybės administracijos atsakomybės už tai, kad miestas nusirito iki bankroto?
— Įžvelgiu, tą konstatuoju. Administracija turės baigti dangstytis politikais. Jeigu teismuose Tarybos sprendimai bus „nugriauti“, turės pateikti “apsigynimo alibi“ arba bus keliamas klausimas dėl kompetencijos ir atsakomybės.
— Kokios atsakomybės galite pareikalauti iš praėjusios kadencijos miesto vadovų, administracijos direktorių? Jie ir dabar sėdi Taryboje, o direktorius vėl yra tas pats.
— Šitos vietos yra politinės, čia yra politiniai motyvai — ir iš direktorių dabar nieko nepareikalausi, o sprendimus kolegialiai priiminėjo visa Taryba.
Administracija tik vykdo politikų nurodymus. Jie politines programas įgyvendina, kaip mato. Jeigu aš, kaip meras, galvoju, kad po manęs kažkas kitas ateis ir problemas išspręs arba — nors ir tvanas, kad tik būtų geriau dabar, tai situacija ir prives prie to, kad Savivaldybė bus nemoki.
Meras pripažino — jis neįstengs gerokai sumažinti skolų.
Rūta JANKUVIENĖ
