Lietuvos ir Lenkijos atstovai pasirašė memorandumą dėl tarptautinio geležinkelio „Rail Baltica“ Lenkijos — Lietuvos sienos kirtimo taško. Tai pirmasis realus žingsnis pradedant įgyvendinti šį grandiozinį projektą.
Tačiau vis dar svarstomos alternatyvos, pro kur tiesti „Rail Baltica“ į Rygą — pro Šiaulius ar Panevėžį. Verslininkai mano, jog Šiauliams nereikėtų praleisti šanso tapti provincija iš didžiosios raidės.
Trys danų variantai
Europos Komisijos užsakymu, „Rail Baltica“ tiesimo galimybių studiją rengė Danijos konsultacinė firma, pasiūliusi tris variantus. Pirmasis — europine vėže sujungti Varšuvą ir Taliną. Kitas variantas — šiek tiek brangesnis — Varšuva — Helsinkis. O trečiasis — rekonstruoti dabartinę geležinkelio trasą iki Talino.
Tai ko gero būtų pigiausias variantas, bet ne toks modernus, nes čia traukiniai važiuotų 120 kilometrų, o ne 160-250 kilometrų per valandą. Danų projektuotojai nenurodo to, kas labiausiai domina Šiaulių regiono žmones — pro kuriuos miestus siūloma tiesti modernųjį geležinkelį.
Prieš kurį laiką informaciją apie europinės geležinkelio vėžės tiesimą Baltijos šalyse rinkęs ES konsultantas Pavelas Telička buvo linkęs rekonstruoti senąją trasą, einančią pro Šiaulius. Tai būtų pigiau.
Kryžiavosi nuomonės
Bet jau antri metai kalbama, kad variantai gali būti du: Kaunas- Gaižiūnai-Radviliškis-Šiauliai-Joniškis-Ryga arba Kaunas- Karmėlava-Panevėžys-Joniškis-Ryga.
Nors projekto įgyvendinimą iš Europos Sąjungos jau perėmė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvoje vis dar svarstomi įvairūs variantai. Diskusijos rodo, kad ir vienas, ir kitas variantas turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių.
Nevienodos nuomonės ir Šiaulių regione. Surengtose diskusijose, kuriose dalyvavo savivaldybių vadovai, verslo atstovai, politikai, europinei vėžei per Šiaulius ir pritarta, ir abejota.
Visi ieško argumentų
Dalia Dijokaitė, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorė, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog ir dabar nuomonės nėra identiškos. “Keleiviai norėtų greito ir patogaus susisiekimo. Vežėjai bijotų prarasti darbą. O tie, kurie samdo pervežimo paslaugas, norėtų arčiau turėti tokį geležinkelį. O kai kam nerimą kelia aplinkos apsauga. Kitiems rūpi, kiek gali kainuoti toks projektas. Visų šių klausimų apeiti negalima“.
Buvęs Šiaulių vicemeras ir transporto specialistas Kazimieras Šavinis viename pasitarime gana kategoriškai pasisakė prieš tokį projektą. Jo nuomone, europinis geležinkelis „perrėžtų “ Lietuvą skersai, o realios naudos kažin ar būtų, nes traukiniai gal čia net nesustotų.
Kita vertus, tektų įdiegti sudėtingą krovinių iš automobilių ir nuo rusiškos vėžės geležinkelio platformų perkrovimo sistemą, įrengti sudėtingus privažiavimo kelius. K. Šaviniui nerimą kėlė ir ekologinės pasekmės, žemės išpirkimo iš savininkų procedūros bei kainos.
Alfredo Lankausko, miesto Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko nuomone, Šiaulių plėtrai tai būtų naudinga, bet kiekviena lazda turi du galus. „Kiekviena magistralė miestui naudinga. Bet prireiks didesnės teritorijos, padidės triukšmas ir tarša. Reikia ieškoti balanso“.
Kaimynų konkurencija
Pretenzijų turėti „Rail Baltica“ savo teritorijoje neslepia panevėžiečiai. Pagrindinis jų argumentas — pro čia einanti automagistralė “Via Baltica“. Ir modernusis geležinkelis, ir magistralė sudarytų vieningą šiuolaikišką transporto sistemą.
Vienas iš stipriausių šiauliečių argumentų — gerai išvystyta geležinkelio infrastruktūra Radviliškyje, galinti pasitarnauti ir naujajai vėžei.
Be to, europinio standarto geležinkelio tiesimas numatytas ir 2007-2016 metų Šiaulių miesto strateginės plėtros plane.
Šiauliai žengė dar vieną žingsnį — miesto Taryba nusprendė prisidėti prie šalyje kuriamos transporto technologinės platformos ir pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurioje dalyvauja aukštųjų mokyklų, miestų, įmonių atstovai, tarp kurių „Lietuvos geležinkeliai“, “Linava“, Vežėjų asociacija, Susisiekimo ministerija.
Sutarties tikslas — atstovauti Šiaulių interesams formuojant bendrą šalies logistikos centrų ir transporto ūkio plėtrą, įgyvendinant vilkikų pervežimus geležinkeliu. Kol kas miesto įnašas į šią sutartį — simboliškas — tūkstantis litų. Tačiau Panevėžio atstovų šioje sutartyje apskritai nėra.
„Vyksta tyli konkurencija. Ieškome vis stipresnių argumentų prieš kaimyną, — sako R. Domarkas, Savivaldybės administracijos direktorius. — Bet nuspręsti turi ekonomistai, suskaičiuoti reikia viską“.
Pasak R. Domarko, vienas iš šiauliškių reikalavimų — greitojo traukinio stotis Šiauliuose arba Radviliškyje. „Stoties reikia. Kitaip kokia prasmė. Be to, toks geležinkelis neturėtų eiti per pačius Šiaulius, o tolėliau“.
Latviai neapsisprendę
Turi Šiauliams įtakos ir kiti kaimynai — latviai. Pasak D. Dijokaitės, latviai dar neapsisprendę, kur galėtų būti europinio geležinkelio trasa. „Lietuva jau rengia dokumentus, o latviai vis tyli“.
Prieš kurį laiką Regiono plėtros departamente posėdžiavusiai jungtinei Jelgavos, Šiaulių, Tauragės ir Karaliaučiaus pasienio bendradarbiavimo tarybai latviai neturėjo ką atsakyti, kai buvo kalbama apie geležinkelį. Kai kurie jų specialistai kažkodėl net siūlo tiesti trasą visai naujoje Lietuvos vietoje, o geriausia — pajūriu.
„Provincija iš didžiosios raidės“
Romas Mikšys, Šiaulių oro uosto įmonės direktorius, paklaustas, ar jo planų ir vilčių netrikdo naujo geležinkelio vizija, atsakė, jog atvirkščiai. Būtų labai gerai suformuota transporto sistema, daug paprasčiau vežti krovinius, nes nebereikėtų jų perkrovinėti, persodinti keleivių.
„Iš mūsų geležinkelis duonos neatimtų, nes skiriasi pervežami kroviniai. Bet jeigu čia atsirastų europinis geležinkelis, mes taptume provincija iš didžiosios raidės“, — įsitikinęs R. Mikšys.
Pradžia dar toli
Pranešama, kad „Rail Baltica“ projekto rengimas suskirstytas į tris etapus. Netrukus prasidės techninės užduoties nuo Lietuvos sienos iki Marijampolės rengimas. Šios trasos statybą planuojama pradėti 2009 metais. Toliau bus projektuojama trasa nuo Marijampolės iki Kauno. Čia neapsisprendimo jau daugiau: dar neaišku, iš kurios pusės “Rail Baltica“ lenks Kauną. Tada ir sužinosime, kur tokiau pasuks europinis geležinkelis — į Šiaulius, ar į Panevėžį. Apie trečiojo etapo datą kol kas nekalbama.
Skaičiuojama, kad nutiesti modernų geležinkelį per Lietuvą kainuotų apie 800 milijonų eurų, o visam projektui reikėtų beveik 4 milijardų eurų.
Petras BALČIŪNAS, "Šiaulių kraštas", www.skrastas.lt
