Įkvėpti ne tik ekologiško gyvenimo būdo
Ekologiškumas kaip nauja vartotojiškumo forma – labai dviprasmiška. Vieniems ji prabangos prekė, kitiems kasdienis dalykas. Gyvenimą gamtoje, šiais laikais madinga vadinti ekologišku, nors dar visai neseniai mūsų seneliai patys sodindavo daržus, o arklys buvo patikimiausia transporto priemonė. Ir gyveno jie medinėse, molinėse ar šiaudinėse trobelėse net negalvodami apie anglies dvideginio koncentraciją atmosferoje.
Ekologiškas statinys yra toks, kuriame nėra cheminių, garuojančių, alergijas sukeliančių medžiagų. Šiais laikais, kai pramonė klesti ir gali pasiūlyti įvairiausių priemonių, vis labiau bandoma atsigręžti į gamtą ir naudoti ekologiškas statybines medžiagas. Naudojant natūralias medžiagas – neteršiama aplinka. Šiaudai kaip statybinė medžiaga išsiskiria savo savybėmis – visų pirma tausoja aplinką ir energiją. Šiaudas ir molis yra natūralios medžiagos. Nors jos nėra amžinos, sakoma, jog šiaudas geras izoliatorius, o sumaišytas su moliu ne tik neužsidegs, bet ir nesuges.
Džiaugiasi pigesne statyba ir eksploatacija
Šiandien, statant šiaudinius namus, iškeliamos dvi pagrindinės priežastys: ekologija (nauda aplinkai) ir finansai (pigumas). „Mano asmenine nuomone, žmonės nėra pakankamai subrendę, jog mąstytų apie ekologiją, manau, visų pirma mąstoma apie kainą, o tik vėliau apie ekologiją“, – teigia Tomas Kacevičius, savo jėgomis pasistatęs pusiau šiaudinį namą.
Be ekologijos, mažos kainos, šis netradicinis namas pasižymi ir šiluminėmis savybės. Paprastai šiaudiniai pastatai labai šilti, nes yra labai sandarūs. Tokiems namams apšildyti sunaudojama žymiai mažiau gamtos išteklių. Šaltuoju laikotarpiu tam reikia labai nedaug kuro, būtent taip prisidedama prie klimato kaitos stabdymo.
Tad kodėl nepasirinkus šiaudinio namo? Pasak Tomo Kacevičiaus: „Susidomėjimas manau yra, tačiau tautiečiai yra konservatyvūs ir netradicinius būdus sunkiai priima. Jei matytų, gyvai galėtų apsilankyti tokiame name, jame pabūti, tada manau susidomėjimas būtų didesnis“.
Jau kurį laiką šiaudiniame name gyvenantis Darius Jurasius, net neabejoja, kad šie namai populiarūs dėl pigių medžiagų, dėl naudos aplinkai. „Dar viena svari priežastis statyti būtent šiaudinį–molinį, ekologišką namą yra saviraiškos galimybė“, – teigė jis.
Mažina įtaką klimato kaita
Patvirtinti nuomonę, jog šiaudiniai namai tausoja aplinką bei padeda sumažinti klimato kaitą, galėtų VĮ Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinio centro direktorė, projekto vadovė Edita Milutienė:
„Skirtumas akivaizdus, kuomet matome aiškų sąnaudų pavyzdį, kai septyni šiaudiniai namai, prilyginami vienam paprastam namui“. Pašnekovė tiki, jog iš ekologiškų medžiagų pastatytų namų šalyje daugės, nes šiaudų technologijos įgauna vis didesnį pagreitį ir kitose šalyse. „Tačiau šiaudinius namus renkasi statyti ne visi. Tai tikslinė sąmoningų žmonių grupė, kuriems svarbi ekologija ir kurie rūpinasi savo gyvenimu“, – įsitikinusi E. Milutienė. Šiaudiniai namai yra draugiški aplinkai ir aplinkiniams, tačiau jį statyti yra kiekvieno asmeninis apsisprendimas.
