Garsais manipuliuojantys siaubo filmų kūrėjai nusitaiko į pirmykštes žmonių baimes, tvirtina tyrėjai.
Disonuojantys garsai, kuriais siaubo filmuose bandoma sukurti įtampą, veikia žmones, nes jie imituoja signalus, kuriuos skleidžia į pavojų patekę laukiniai gyvūnai, nustatė mokslininkai.
„Nelinijiniai“ garsai, dažniausiai išgaunami variniais ir kitais pučiamaisiais instrumentais grojant natas, esančias už jų įprasto diapazono ribų, sukelia žmogaus smegenyse natūralų pasipriešinimą garsams, signalizuojantiems baimę ar nelaimę.
Tyrimui vadovavęs profesorius Danielis Blumsteinas iš Kalifornijos universiteto tvirtina, kad kino kompozitoriai tokius garsus naudoja jausmus sukeliančioms filmų vietoms sustiprinti.
„Nemalonus garsas asocijuojasi su siaubu ar baime. Netikėti dažnio pokyčiai siejami su dramatiškomis scenomis. Nemalonūs garsai siejami su siaubu ir baime“, – dienraščiui „Daily Telegraph“ teigė jis.
„Galėčiau sakyti, kad tai nusitaiko į prigimtinę mūsų baimę, kuria mes dalinamės su kitais žinduoliais ir paukščiais. Tai gąsdina mus, bet tai gąsdina ir kitus gyvūnus“, – kalbėjo D. Blumsteinas.
Mokslininkai ištyrė 30 sekundžių trukmės ištraukas iš daugiau kaip šimto filmų, tarp kurių – scena duše iš juostos „Psichopatas“ ir egzekucijos scena iš „Žaliosios mylios“. Iš pradžių jie tyrė keturių žanrų filmus – nuotykių, siaubo, karinius ir draminius. Tačiau vėliau pastebėta, kad šaižūs disponuojantys garsai būdingi tik siaubo filmų garso takeliams, o išimtiniais atvejais – ir dramoms.
„Mūsų tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad filmų kūrėjai manipuliuoja garsais, sukurdami nelinijines analogijas ir manipuliuodami emociniu atsaku į jas“, – tvirtina mokslininkai.
