Žolininkas Marius Lasinskas juokaudamas atsidūsta, kad šių dienų žmogui Žolinės šventė yra eilinė laisva diena miesto žmogui, kuris vis skuba, nieko nespėja ir gyvena „ant asfalto“. Tačiau, anot Mariaus, anksčiau žmonės Žolinių dieną matydavo daugiau prasmės, reikšmės bei gyveno nuolatinėje darnoje.
„Seniau žmonės tikėdavo, kad per Žolinę surinkti augalai gelbės nuo ligų visus metus. Savo namuose jie laikydavo bent kelis augalėlius, šventintus Žolinių dieną ir rudens laikotarpiu, kuomet puldavo negandos, ligos, į arbatą įdėdavo žiupsnelį šventintų žolių, tikėdami, kad jos turės daugiau naudos.
Šiais laikais, Žolinės šventė žmogui yra tik laisva diena, kas ir būtų šiek tiek liūdna, bet taip jau yra“, – sako nusišypsodamas jis.
Vis dėlto, žolininkas primena, kad nors galbūt šventė ir nesuteikia daugumai didelės prasmės, visgi, rekomenduojama suskubti į laukus, miškus ar darželius pasirinkti vis dar puikiai žydinčių vaistažolių.
Kraujažolė, gyslotis ir bitkrėslė
M. Lasinskas teigia, kad šiuo metu vis dar galima aptikti laukuose žydinčias kraujažoles.
„Ši vaistažolė padės sureguliuoti kepenų veiklą, taip pat turės naudos esant vidiniam ar išoriniam kraujavimui. Ne veltui ši žolė taip ir pavadinta – kraujažole. Ji taip pat gali būti naudojama ir kaip prieskonis“, – tikina žolininkas.
Antroji vaistažolė, kurią specialistas rekomenduoja pasirinkti Žolinės metu – gyslotis. Galima rinkti ne tik jo lapus, tačiau ir jau pasirodžiusias sėklytes, kurios taip pat turi ne ką mažiau naudos nei lapai:
„Gysločio sėklos puikiai gerina žarnyno veiklą, ypatingai jos naudingos tiems, kurie turi bėdų su užkietėjusiais viduriais, kadangi jos palaisvina vidurius. Švelniai laisvina ir gysločio lapai, kurie taip pat padeda nuo gastrito, skrandžio uždegimo, plaučių uždegimo.“
Nepamirškite pasirinkti ir bitkrėslės, kuri nors ir yra priskiriama prie nuodingų arba stipriai veikiančių augalų, tačiau turi taip pat ne ką mažiau gerų savybių.
„Per Žolinę labai gražiai žydi ir bitkrėslė. Anksčiau ją dėdavo į puokštes, tačiau pagrindinė bitkrėslės savybė – atbaidyti parazitus, kirmėles iš organizmo.
Būtent todėl dažniausiai iš bitkrėslių, pelyno ir gvazdikėlių yra lygiomis dalimis maišomas mišinys, kurį žmonės profilaktiškai vartoja nuo parazitų. Ypatingai naudingas mišinys tiems, kas augina kačiukus ar šuniukus namie.
Be to, bitkrėslė naudinga ir kepenų veiklai, o taip pat veikia ir raminančiai. Visgi, reikėtų bitkrėslių neperdozuoti, kadangi ši žolė yra priskiriama prie nuodingų arba stipriai veikiančių augalų“, – įspėja paaiškinęs žolės naudą žolininkas M. Lasinskas.
Medetka, raudonėlis, čiobrelis, mėta ir melisa
Tiek prieš Žolinę, tiek per jas ar netgi po naudinga yra rinkti medetkas, kurios per sezoną žydi net 10–15 kartų, kuomet yra nuskinamos. Daugelis nedrįs paprieštarauti, kad medetkos žiedų yra privalu turėti savo vaistinėlėje.
Ši vaistažolė yra tikra aukso gyslą nuo įvairiausių uždegimų, peršalimo ligų, o taip pat puikiai tinka vartoti ir norint pagerinti regėjimą:
„Galima medetkų arbatą gerti ir siekiant raminančio poveikio, kovojant su uždegimais. Taip pat dėl spalvos medetkų žiedus galima dėti į salotas, kokteilius. Be to, ne veltui medetkos žiedeliuose yra liuteino, kuris gerina regėjimą.
Lygiai taip pat kaip ir medetka, taip ir raudonėlis geba duoti antrą derlių, tad jeigu kartą nuskynėte, galite tikėtis antro derliaus, todėl nepraleiskite progos ir vėl naujai pasirinkti šio skrandžio draugo. Raudonėlis tiks ir nuo slogos, ir virškinimo procesams pagerinti. Jeigu per šventes daug prisivalgysite, galite iš jo pasidaryti arbatą ar susimalti prieskonių.“
Gamtoje taip pat ieškokite per Žolinę ir naudingojo čiobrelio arba įvairiarūšės mėtos. Tiks ir dirvinė mėta, ir garbiniuotoji, ir pipirinė, kuri pasižymi bene stipriausiu kvapu.
„Mėtų arbata – labai universali. Ji veikia ir raminančiai, ir gaivina, ir pagelbėja nuo peršalimo ligų, slogos ir kitų dalykų. Pasirinkite ir melisos, kuri padeda susitvarkyti su pilvo pūtimu.
Pasidarę mišinį iš ramunėlių, melisos ir mėtos, gausite gamtinį vaistą nuo spazmų ir pilvo skausmų“, – nusišypsodamas rekomenduoja žolininkas bei knygelių apie „geražoles“ vaikams ir suaugusiems autorius.
Kaip džiovinti vaistažoles?
Prisirinkus įvairiausių vaistažolių, verta žinoti ir kaip toliau su jomis elgtis bei nedaryti tam tikrų klaidų, kurios pakenks žolelių naudai.
„Kuomet vis dar yra šiltos dienos, augalus galima džiovinti ir lauke, ir kur nors ant aukšto. Tačiau džiovinant lauke yra svarbus pavėsis. Džiovinant įprastas žoles, užteks ir 30–35 laipsnių šilumos temperatūros. Visgi, jeigu planuojate džiovinti augalo šaknis ar žieves, prireiks ir aukštesnės temperatūros“, – sako Marius Lasinskas.
Surinkus žoleles jas taip pat galima šiek tiek palaikyti, o tik vėliau dėti džiovinti į džiovyklę. Tai padaryti galima jas įdedant į orkaitę ar džiovyklę ir užstatant 30 ar daugiau laipsnių karšto oro temperatūrą:
„Nepamirškite, kuo augalas kvapnesnis – tuo žemesnė temperatūra, o kuo mažiau kvapnus, džiovinsite šaknis ar žieves, gali prireikti ir net 50–60 laipsnių temperatūroje džiovinti.“
Anot pašnekovo, džiovinimo taisyklės yra labai paprastos. Svarbiausia apsaugoti nuo tiesioginės saulės spindulių apsaugoti tą vietą, kurioje žolelės džiovinamos, patalpa turėtų būti vėdinama ir šilta.
Kaip tinkamai vartoti vaistažoles?
Papildžius įvairiausiomis žolelėmis savo namų vaistinėlę, nepamirškite, kad taip pat yra ir kelios svarbios taisykles, kaip taisyklingai reikia vartoti vaistažoles. Žinodami jas, niekuomet neprapulsite, o taip pat ir nepridarysite neigiamos žalos sveikatai:
„Septynias dienas gerkite, tris dienas darykite pertrauką ir taip viskas iš naujo. Jei geriate skirtingų žolelių arbatą, galite jas tarpusavyje maišyti: septynias dienas melisa, septynias dienas mėta ir taip toliau.
Mainykite augalus arba darykite pertrauką. Tačiau, jeigu arbatžolių mišinys sudarytas iš kelių augalų, tuomet arbatą reikėtų gerti 21 dieną, o 7 dienas padaryti pertrauką. Taip viską kartoti 2–3 mėnesius, o jeigu yra rimtesnė bėda, tuomet pusę metų ar net ilgiau.“
Baigdamas pokalbį pašnekovas taip pat priduria, kad Žolinės yra puikus metas, kuomet dar galima prisirinkti nuostabiausių vaistažolių, o taip pat ir prisiminti savo šaknis.
„Ne veltui anksčiau iki Žolinės buvo gerbiamas visas derlius. Surinktų žolių iki šios šventės nenaudodavo, kadangi manydavo, jog palaiminus jas per Žolines, jos taps labai vertingos, gydančios. Žmonės per šią šventę dėkodavo gamtai, jausdavo dėkingumą.
Todėl tikrai verta prisiminti senąsias tradicijas, kurias šiuo metu yra sunkiau pritaikyti dėl nuolat besikeičiančio žmogaus gyvenimo ritmo.
Tačiau reikėtų atsižvelgti į savo šaknis, nes, vis dėlto, gamta yra ta vietą, į kurią žmogus vis dažniau turės nubėgti, kad galėtų atsigauti, atsipūsti ir sustiprėti nuo nežmoniško ritmo, miesto šurmulio. Mylėkime gamtą ir ji mums atsidėkos“, – linki Marius Lasinskas.
