Po atostogų į miestą grįžę studentai, dirbantieji ir kiti vairuotojai pirmosiomis rugsėjo savaitėmis adaptuojasi miesto aplinkoje, ieško patogiausių kelionių maršrutų. Visgi didžiausi srautai ir spūstys įprastai fiksuojami spalį, kai prastėja oro sąlygos, dėl to mažėja transporto greičiai bei gatvių tinklo pralaidumas. Taip pat tuo metu į miestą sugrįžta ir šiltajam laikui į užmiestį išsikėlę sostinės gyventojai, baigiasi atostogų sezonas.
Per paskutinius trejus metus sostinėje registruotų transporto priemonių padaugėjo 6 proc. Darbo dienomis Vilniuje važiuoja apie 340 tūkst. automobilių, iš kurių apie 130 tūkst. atvažiuoja iš priemiesčių.
Didžiausi srautai rytinio piko metu fiksuojami judant link miesto centro: Ukmergės, Geležinio Vilko, Kalvarijų, Kareivių, Žirnių, Liepkalnio, Oslo gatvėse, Pilaitės prospekte.
Vakarinio piko metu didžiausi srautai formuojasi centrinėje miesto dalyje: Geležinio Vilko (link Žalgirio g., iš centro), Kalvarijų (iš centro), Ozo, Kareivių (link Kalvarijų g,) gatvėse bei Konstitucijos pr. (link Edukologijos žiedo), taip pat Oslo, Žirnių, Liepkalnio gatvėse.
Kas yra grūstis?
Transporto grūsties apibrėžimas, remiantis mokslinė literatūra – tai eismo situacija, kai tam tikrą laiką (5 min. ir daugiau) visos transporto priemonės stovi vietoje, t. y. visiškai nejuda.
Vilniuje tokių situacijų beveik nebūna, todėl transporto grūstis nustatome, kai dėl apsunkintų eismo sąlygų sumažėja gatvės laidumas ir ženkliai nukrenta transporto priemonių važiavimo greitis, dėl ko ir susiformuoja transporto priemonių eilės.
Eismo valdymo skyriaus operatoriai per vaizdo stebėjimo kameras matydami susiformavusią transporto eilę, kuri neišsisklaido per tam tikra laiką dėl didelio transporto srauto, tokia situacija traktuoja kaip susiformavusią grūstį.
Labiausiai užsikimšusių sankryžų TOP10
Šaltinis: Made In Vilnius