• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kovo 20-ąją yra fiksuojamas pavasario laikas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose. Tai mums praneša apie prasidėjusį pavasarį.

47

Kovo 20-ąją yra fiksuojamas pavasario laikas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose. Tai mums praneša apie prasidėjusį pavasarį.

REKLAMA

Būtent šiomis dienomis mūsų visoje planetoje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Nuo pavasario lygiadienio šiauriniame pusrutulyje naktis tampa trumpesnė už dieną, o pietiniame – diena trunka trumpiau už naktį.

Kaip pasakoja etnologas Libertas Klimka, šiandien diena įgaus penkių minučių pranašumą prieš nakties laiką.

„Tai yra tas laikas, kada saulė, judėdama savo keliu, kerta dangaus pusiaują. Šiandien tai įvyks 18 val. 15 min. ir tai bus pavasario pradžia“, - sako jis.

Po lygiadienio diena pailgėja vis po keturias, penkias minutes. Pavasarį pradeda jausti ir mūsų aplinka, atbundanti gamta.

„Pajudės sula, sugrįš paukščiai, skleisis pumpurai. Gamtoje viskas priklauso nuo dienos laiko. Žinoma, lietuviai pastebėdavo šiuos pokyčius ir labai jų laukdavo.

REKLAMA
REKLAMA

Kadangi saulė šiandien ryte patekėjo lygiai rytuose, o nusileis lygiai vakaruose, tai buvo toks paprotys, nusimaudyti upelyje, kuris atiteka iš rytų. Vanduo atrodo tarsi auksinis“, - pasakoja etnologas.

REKLAMA

Dar senovės lietuviai tikėjo šios dienos vandens galia. L. Klimka pasakoja, jog lietuviai manydavo, kad upė daugiausiai galios turi ankstų rytą, tekant saulei.

Tačiau jeigu nespėjote to padaryti ryte, galite upėje pabandyti išsimaudyti ir dienos metu. Senovės lietuviai tikėjo, kad tai suteiks sveikatos visus likusius metus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų