Šį savaitgalį buvo stebimas padidėjęs magnetinio lauko aktyvumas, šiandien, lapkričio 13 dieną, jis sieks penkis balus, praneša meteoagent.com. Tai traktuojama kaip stipri magnetinė audra.
Prognozuojama, kad rytoj jau bus ramiau, nes magnetinio lauko aktyvumas nulūgs iki trijų balų ir tokio lygio laikysis kelias artimiausias dienas.
Vyraujant magnetinėms audroms ne vienas pasiskundžia, kad jaučiasi prasčiau nei įprastai, trūksta jėgų. Tad kaip tinkamai pasirūpinti sveikata audrų metu?
Magnetinių audrų poveikis
Kaip anksčiau tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakojo šeimos gydytojas Irmantas Aleksa, magnetinės audros – tai saulės magnetinio lauko aktyvumo padidėjimas. Saulė išskiria daugiau magnetinės energijos, kuri gali veikti visą saulės sistemą, o kadangi žemė nėra taip toli nuo saulės, todėl poveikis iš tiesų juntamas.
„Jeigu balai siekia 3, tai saulės magnetinis laukas yra normalus, jeigu 4-5, tai yra jau riba, o jeigu skaičiai didesni, reikėtų sunerimti. Paprastai žmonės ateina vedini psichogeninių skundų, padidėjusiu kraujospūdžiu, galvos skausmų ir paūmėjusios migrenos“, – aiškino jis.
I. Aleksos teigimu, magnetinės audros dažniausiai paveikia kraujagysles – jos susitraukinėja, atsipalaiduoja, jose jaučiama padidėjusi įtampa: „Tai gali būti siejama su stresu, nervingumu, didėja kraujospūdis.“
„Aš visada rekomenduoju stebėti savo būklę prieš audrą, per ją ir po įvykio. Būklę būtina prižiūrėti ne vien saulės magnetinių audrų metu. Vis tik pastebime, kad pacientams tikrai atsiranda prieširdžių virpėjimai. Juo visada būtina reaguoti, kreiptis į gydymo įstaigą“, – taip pat pridūrė jis.
Magnetinės audros – kaip apsisaugoti?
Magnetinės audros poveikį sveikatai dažniausiai išduoda šie simptomai: galvos svaigimas ir skausmas; pykinimas; silpnumas ir mieguistumas; padidėjęs kraujospūdis; raumenų ar sąnarių skausmai ir t. t.
Nors dar nėra pakankamai ištirta, koks iš tiesų yra magnetinės audros poveikis žmogaus organizmui, mokslininkai, visgi, pataria apsidrausti ir laikytis kelių taisyklių.
1. Valgykite mažiau greito, riebaus, kepto, sūraus ir aštraus maisto. Vietoje tokio maisto rinkitės lengvesnius aptiekalus, valgykite daugiau vaisių ir daržovių.
2. Dažniau mankštinkitės arba bent jau daugiau vaikščiokite, nes fizinis aktyvumas, tačiau ne itin intensyvus, padeda jaustis geriau. Reguliariai vėdinkite savo kambarį.
3. Atsisakykite kavos, cigarečių ir alkoholio. Patariama gerti daugiau žolelių ir žaliosios arbatos.
4. Jei įmanoma, stenkitės mažiau stresuoti, nes stresas gali tapti prastos savijautos kaltininku. Pašalinkite pagrindinius streso šaltinius savo gyvenime. Taip pat stenkitės eiti miegoti tuo pačiu paros metu, kad gerai, kokybiškai pailsėtumėte.