Pirmąjį vasario sekmadienį jau nuo 2014-ųjų švenčiama pasaulinė cepelinų diena. Ją sumanė dabar jau amžinybėn iškeliavęs išeivijos lietuvis Jonas Vaičiūnas, stebėdamas amerikietiško futbolo rungtynes, jose naudojamas kamuolys vyrui priminė cepeliną. Idėja plačiai paplito ir dabar šią dieną įvairiuose pasaulio kampeliuose žmonės, daugiausia lietuviai, gamina ir valgo cepelinus.
Tiesa, ilgai plušėti dėl kelių porcijų ne visi mėgsta. Tad verslininkai tokiems siūlo rinkinį cepelinams gamimti. Valandėlė virtuvėje – ir karštas garuojantis patiekalas jau ant stalo.
„Sudėjom visus ingredientus į vakuumą, 8 cepelinams, įdėjom pipirų, druskos, ir net visą instrukciją kaip paruošti ir žinoma skaniausių padažų“, – sako „Bernelių užeigos“ Rinkodaros vadovė Vaida Mažeikė.
Populiariausi cepelinai su mėsos įdaru, bet vis dažniau tenka ir eksperimentuoti.
„80 proc. tai yra su mėsa, o paskui paprašo su grybų įdaru“, – sako „Bernelių užeigos“ direktorius Adas Jazbutis.
Kalbinti tautiečiai sako, kad cepelinus mėgsta ir jais gana dažnai mėgaujasi.
„Tai nuostabus lietuviškas patiekalas, piliulės nuo alkio mes vadinam, valgom visa šeima ir dažnai užsakinėjam cepelinų puodynę.“
„Labai mėgstu, mėgstu varškinius, iš vaikystės prisimenu, man jie labai patikdavo mamos virti.“
O mitybos žinovai įspėja, kad šio patiekalo ne visiems galima kirsti iki soties.
„Ar nutukęs, ar koks metabolinis sindromas, jei serga diabetu, arba yra medžiagų apykaitos sutrikimo reiškiniai, tai tokio maisto reik vengti“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Savo pavadinimą cepelinai gavo nuo dirižablio, kurį 1900 pagamino vokietis Ferdinandas Zeppelinas. Į Lietuvą cepelinai atkeliavo iš vokiškos Mažosios Lietuvos ir itin išpopuliarėjo tarpukariu.
„Pas mus atkeliavę prieš 100-120 metų, ir pritapę pas mus, nes pirmuosius receptus mes turime iš tarpukario 1935-1936 m., kai užrašytas tas valgis su tokiu pavadinimu „cepelinai“, – sako kulinarinio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas.
2021 aisiais „Baltijos tyrimų“ atliktoje lietuvių apklausoje, kuris nacionalinis patiekalas tiktų garsinti mūsų tautą užsienyje, cepelinai lyderio pozicijas užleido tik juodai ruginei duonai. Kulinarinio paveldo tyrinėtojai tuo nesistebi.
„Jei kažką priėmėme ir bent 100 metų tai yra gyvuojantis dalykas nepertraukiamai, tai jau galime laikyti savo dalimi ir cepelinai kaip tik tokie yra“, – sako kulinarinio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas.
Pasigirsta ir nuomonių, kad cepelinų dieną derėtų minėti rudenį- rugsėjo pabaigoje, kai lietuviai baigia kasti bulves ir šeimininkės pabaigtuvių proga dažniausiai verda cepelinus.
